Ne tik apie Skype mirtį

Ar ilgai mums dar reikės Skype/MSN’ų/ICQ?

(na gerai, paskutiniai du Lietuvoje praktiškai numirę, tad — kaip ilgai mums reikės skaipo?)

Mano spėjimas — reikės dar apie 5 metus. Na, bent tuomet turėtų pradėti vykti kritinis lūžis, kai žmonės supras, jog jiems nereikia atskirų programų trumposioms žinutėms.

Trumpoji versija: didieji portalai pareis prie atvirojo ir bendrojo Jabber protokolo, TŽ (trumpųjų žinučių) programa taps integruota socialinių tinklų dalimi, pagrindiniai puslapiai supanašės į atskiras programas.

Ilgoji versija: pirma, perėjimas iš Skype būtinas dėl uždaro jo protokolo. Nors egzistuoja Skype Developers Center, kuriame galima gauti informacijos apie klientų kūrimą, tačiau Skype kol kas draudžia alternatyvių klientų kompiuteriams kūrimą. Egzistuoja mobilieji sprendimai (Nimbuzz, fring), tačiau bendrai protokolas yra uždaras. Visos kitos (arba beveik visos) TŽ programos turi atvirus protokolus (MSN, ICQ, AOL ir t.t.) Jos populiarios skirtinguose žemės kampeliuose (AOL — JAV, QQ — Japonijoje, GaduGadu — Lenkijoje, o Lietuvoje populiariausias mūsų draugų estų kūrinys Skype). Tačiau ilgainiui atskiros programos ir skirtingi protokolai turėtų sunykti. Tam yra nemažai priežasčių.

Pirma, atsirado (ir jau gana seniai, beje) atvirasis TŽ protokolas Jabber. Jis išskirtinis tuo, jog nėra kažkokios kompanijos, kuri kurtų Jabber klientą. Tačiau būtent šis protokolas yra Google Chat (dabar jau ir Gmail dalies) pagrindas, ir kiekvienas Gmail vartotojas automatiškai turi šio protokolo paskyrą. Techniškai Jabber yra puikus, tą rodo ir Gmail’e jau atsiradę video pokalbiai. Bet svarbiausia — Jabber yra pats atviriausias protokolas.

Antra priežastis — viso kompiuterio kraustymasis į internetą. Tai bus itin aktualu po kokių 5-10 metų, kai turėti ofiso programas kompiuteryje, turbūt, bus retenybė. Google Docs ar Zoho Office jau dabar gali pakeisti Microsoft paketą daugumai vartotojų, Apple MobileMe interneto programos — puikus įrodymas, kaip kokybiškai gali atrodyti “Interneto operacinė sistema”. Ši migracija jau akivaizdi el. pašto sferoje (vis mažesnis Outlook ar Mail poreikis).

Taigi šis judėjimas ištiks ir TŽ. Kol kas trys puslapiai turi integruotą TŽ sistemą — Gmail, Facebook ir MySpace. MySpace populiarumas per kelis artimiausius metus kris, nes šis portalas tikrai neatsilaikys prieš Facebook galią. Tuomet liks du konkurentai — Gmail ir Facebook. Tačiau labai tikėtina, kad jiems net nereikės konkuruoti, nes vartotojai galės paprastai vienu metu valdyti abu klientus.

Kodėl apie tai kalbu? Pirma, pats labai mielai atsisakyčiau Skype. Ir jau matau tam gana tvirtą pagrindą — šiuo metu turiu 28 prisijungusius Skype kontaktus ir 21 Facebook. Ilgainiui FB tikrai aplenks skype, beliks tik sulaukti kitų žmonių — kritinės masės — perėjimo prie atvirųjų internetinių standartų.

Dar keli dalykai, kodėl tai turėtų įvykti. Dalis žmonių sakytų, jog tai neįmanoma, nes Skype pasikrauna ir visą laiką veikia, o interneto puslapiai greitai išjungiami. Tačiau tai irgi keisis — kitoje Safari versijoje puslapius bus galima išsaugoti kaip programas, o Google Gears dar labiau praplečia tokių programų galią. Kiti skųstųsi mažesne galia ir vaizdo pokalbių trūkumų, bet tą jau paneigė Gmail. Ir taip toliau. Tai neišvengiama.

Tad… ar be manęs yra galvojančių panašiai ir jau planuojančių trinti savo Skype? (:

23 nuomonės

Pamišėliams

Here’s to the crazy ones. The misfits. The rebels. The troublemakers. The round pegs in the square holes. The ones who see things differently. They’re not fond of rules. And they have no respect for the status quo.

You can quote them, disagree with them, glorify or vilify them. About the only thing you can’t do is ignore them. Because they change things. They push the human race forward.

And while some see them as the crazy ones, we see genius.

Because the people who are crazy enough to think they can change the world, are the ones who do.

Nuomonių dar nėra

Google Chrome

ChromeVisa blogosfera dabar apie tai dūzgia. Google pagaliau išleido ilgai lauktą savo naršyklę, kurią pavadino “Chrome”. Ta naršyklė iš tiesų buvo taip seniai laukta, jog niekas jos jau ir nebesitikėjo. Aš pats lioviausi tikėtis, kai Google pradėjo labai remti Firefox, prikepė jai plug-in’ų ir labai aktyviai reklamavo. (Beje, tai iš tiesų keista, bet visai neseniai Google pratęsė reklamos susitarimą iki 2011. Kam jiems tai?)

Chrome slaptai buvo kuriamas apie du dvejus metus. Taip slaptai, kad net patys Googliečiai apie tai sužinojo neseniai. Bet tie du metai tikrai subrandino įspūdingų vaisių. Ši naršyklė parašyta nuo nulio. Retai kas tam ryžtasi — Firefox turbūt buvo tik patobulėjusi Mozilla naršyklės versija, Internet Explorer nematęs pilnos revizijos… velnias žino kiek laiko, jei iš viso matęs. Tačiau naršyklės kūrėjų komanda viską perkūrė iš pačių pagrindų. Tarkime, dabar visos naršyklės yra vienas procesas kompiuteryje. Jei vienas langas ar kortelė užlūžta, viskas užlūžta. Kaip gaila. Ir deja, kaip pažįstama. Chrome kiekviena kortelė yra atskiras procesas, atskira RAM talpykla, iš pilnai Sandbox (žmonių kalba tai reiškia ne tik stabilumą, bet ir saugumą, kuriuo kiti negali pasigirti). Kita inovacija — JavaScript interpretavimas. Kodas yra kompiliuojamas ir tik tada paleidžiamas. Žmonių kalba tai reiškia, kad viskas veikia 10 kartų greičiau už Safari ir 56 kartus greičiau už Internet Explorer. Penkiasdešimt šešis kartus! Tiesa, atvaizdavimo variklis pasiskolintas iš Apple — panaudota atviro kodo WebKit. Tikras malonumas dizaineriui. Ir dar daugybė begalybė kitų dalykų: labai kieta apsauga nuo phishing, galimybė išsaugoti puslapius kaip programas su nuoroda darbalaukyje, jau yra lietuviška versija, o kiek ten visko daug. Tačiau viskas pačioje minimalistiškiausioje vartotojo sąsajoje.

Sveikinu Google už projektą. Ir sakau — Firefox jau nebemadinga. Eik ir parsisiųsk Chrome arba skaityk oficialų komiksą. (O aš pats vis dar laukiu — kol kas išleista versija tik windows’ams).

3 nuomonės

Pavasaris!

Pagaliau tikras ir toks spindintis: tiek laimės ir tiek džiaugsmo,

kai žydi ievos kieme ir išėjus pro duris matai drugelius sukančius ratus aplink pienes,

kai Veiverytės parodoje susitinkti tiek draugų,

kai pastebi šalia Cofffee Inn Vilniaus gatvėje ženklą “paliesk čia Mac’ą”, ir, pasišnekėjęs su applistais, pirmą kartą prilieti tikrą gyvą atrištą iPhone (Yyy!),

kai eini užupio tiltu ir virš tavo galvos skrenda muilo burbulai,

ir kai pamatęs šitą plakatą supranti, kaip beprotiškai myli savo užupį,

pict0001

kai eini toliau ir tavo ausyse iPodas groja užupio respublikos himną,

kai visi fotografuoja angelą, o tu šypsaisi ligi dangaus,

kai praeini pro Alkavos parduotuvėlę užupyje ir pamatai, kad ji jau išsikrausto (bet tai, laimei, nesugadina visiškai nuotaikos),

kai matai daug senukų parkelyje lošiančių durnių iš geltonų centų,

ir kai grįžęs namo randi šaldytuve skanutėlio bananinio Miau,

galiausiai, kai visas tavo blogo įrašas yra tik vienas nesveikai ilgas sakinys.

2 nuomonės

Stay Hungry. Stay Foolish.

Tiesiog, nenoriu komentuoti. Pamatyk ir pajausk.

Viena nuomonė

Didžioji MacBook Apžvalga

MacBook’ą intensyviai naudoju jau beveik metus, o labai seniai buvau pažadėjęs apžvelgti visus mako pliusus ir minusus kuo objektyviau. Pasistengsiu. Apžvalga išėjo tikrai netrumpa, tad patariu skaityti tiems, kam aktualu.

Kompiuteris

Kompiuteris

Pliusai:

  1. Gražus. Labai gražus. Nes tokie jau žmonės iš Apple, jie tiesiog negali leisti sau pagaminti gaminio, kuris nebūtų visų pirma estetiškai malonus pažiūrėti. O su gražiu daiktu maloniau ir dirbti.
  2. Viskas, ko gali reikėti. Neblogi garsiakalbiai, geras mikrofonas ir tikrai nebloga web kamera. Minčių nusipirkti atskirą gaminį, kuris kompensuotų trūkumus nekyla, nes beveik nėra ką kompensuoti. Be to, kai visi šie dalykai integruoti ir visada parengti naudoti, nebūna taip, kad prasidėjus Skype skambučiui reikėtų chat lange rašyti “lukterk, susitvarkysiu mikrofoną ir prisijungsiu kamerą”.
  3. Greitas ir praktiškas procesorius. Dvibranduolinis 2GHz procesorius tikrai nesudaro įspūdžio, kad naudojiesi nešiojamuoju kompiuteriu. Be to, praktiškas: dabar jau nebe PPC, bet Inter procesorius leidžia šalia Mac OS turėti ir Windows’us (juk kartais jų prisireikia…)
  4. Smulkmenos. Būtent jos ir yra svarbiausias dalykas, nes jų dėka daiktas nustebina tuomet, kai nesitiki. Daug jų, paminėsiu kelias: jei netyčia užkliudai krovimosi laidą, tai kompas nepadaro milžiniško bum ant grindų, nes kroviklio laidas magnetinis. Jis tiesiog atšoka nuo kompiuterio. Laukelis pirštu varinėti ir taip valdyti pelę taip pat gudrus — jei po jį stumdai du pirštus, juda ne pelė, o slenkasi vaizdas (scroll),  kliktelėjimas dviem pirštais veikia kaip kliktelėjimas dešiniuoju pelės mygtuku ir t.t. Klaviatūros mygtukai taip pat labai patogūs.

Minusai:

  1. Makai yra brangūs. Faktas, kad jie gerokai brangesni už panašių parametrų kitų firmų kompiuterius. Nes moki už aukštą kokybę, ir ji ne pigi. Bet, atrodo, atsiperka. Visų pirma, kokybišką daiktą malonu naudoti, antra — kompiuteriai ilgaamžiškesni nei PC (žinau žmonių, sėkmingai naudojančių ir 8 metų senumo Makus. Ir tokie kompiuteriai čia nelaikomi visiškomis senienomis, tai visai normalu).
  2. Baltas kompiuteris nors ir gražus, bet labai greit susipurvina ir tie susipurvinimai iškart matosi. Iki įsigijant MacBook beveik nevalydavau kompiuterio, dabar kažkaip tenka… O juodas šito kompiuterio brolis turi kitą minusą — iškart matosi susibraižymai.
  3. Tik du USB portai. Vieną naudoja pelė, kitą — dažniausiai prijungtas išorinis kietasis diskas. Tad jei reikia prijungti kitą USB įrenginį, tenka atjungti vieną iš šitų. O jei tenka prijungti du, arba net tris? Kituose Makuose USB portų daugiau, bet šitame jų stygius tikrai jaučiamas.
  4. CD rašytuvą dengia tik dvi plonos medžiaginės juostelės, nėra normalaus dangtelio. Tiesiog kartais atrodo, kad ten gali būti nelabai švaru, o visgi švara ten būtina. Hm.
  5. Visko integravimas yra ir gerai (nes niekuo nereikia rūpintis), bet kartu ir sukelia tam tikrų problemų tiems, kuriems patinka viską ardyti/keisti/permontuoti. Man tikrai nesinori atnaujinti mikrofono, bet ką žinai, gal kas nors norės. Ir tuomet jam kils šiokių tokių problemų. Džiugu bent tai, kad paprastuose MacBook’uose baterija yra keičiama gana paprastai ir nėra įmontuota giliai ir nejudinamai, kaip MacBook Air.
  6. Ir visokios smulkmenos. Kažkas sako, kad ekranas radioaktyvus. Kažkas kalba, kad laidai labai žalingi aplinkai (ta prasme, nemesk į konteinerį mako). Visko kalba, bet šito nepatikrinsi ir man viskas čia gerai (nesijaučiu paveiktas gama spinduliais).

Laiko mašina

Operacinė Sistema ir Programos

Pliusai:

  1. Viskas vėl labai gražu. Visos ikonos – didelės ir stilingos. Animacijos – kur reikia ir labai sklandžiai. Ir tas tikrai neerzina (nebent turi labai daug gykiško kraujo). Principas jų paprastas ir malonus: kurti žmogišką operacinę sistemą. Kuri būtų kiek įmanoma labiau user-friendly. Todėl visi pakeitimai yra nedaromi iškart (click – boom -kas čia įvyko?), bet jei tai svarbu, viskas yra parodoma animacija (kodėl tas langas čia atsirado ir t.t.). Perėjus nuo Windowsų, kur viskas vyksta be jokių animacijų (išskyrus Vistoje, kur su animacijomis jau persistengta), tai labai maloniai stebina.
  2. Viskas yra itin kokybiška. Visos programos rašomos labai kruopščiai ir neatmestinai. Niekada neužmirštamas geras dizainas. Jei galima, visada parūpinama integracija su kitomis sistemos dalimis. Visa vienybė (tarp operacinės sistemos ir programų) išlaikyta, o bet koks nukrypimas nuo standartų yra nemaloniai sutinkamas. Po windowsinių programų stilių ir veikimo šurmulio tikrai malonu žinoti, kad nustatymai visada bus toje pačioje vietoje (kaip ir pagalbos meniu ir t.t.) O programos, kuri būtų windowsams ir kurios man trūktų make, dar nebuvo. Netgi tų pačių programų (kaip VLC) analogai Mac OS veikia žymiai geriau ir gudriau. Kodėl – neįsivaizduoju, bet tai labai smagu {:
  3. Viskas iš karto parengta. Gavus naują kompiuterį (ar perinstaliavus operacinę sistemą) nereikia ieškoti programų, kurios kopijuotų muziką iš audio CD, programų tarkyti nuotraukoms ar kurti filmams, nes viskas iškart parengta. Ir iMovie tai ne Windows Movie Maker, nuo kurio norisi eiti kuo toliau. Iškart randi programas beveik viskam, ir randi jas labai kokybiškas (žr. 2 punktą).
  4. Unikalios galimybės. Ir visada žingsniu priekyje. Kitose operacinėse sistemose tiesiog nėra tokių inovacijų, kurios seniai įdiegtos Mac OS. Dar smagiau yra patyti, kaip tobulėja Windowsai. Mac OS įdiegė labai greitą failų paiešką (mano labai pamėgtą įrankį. Paieška tokia greita, jug man paprasčiau paspausti paieškos mygtuką ir įvesti kelias raides, nei pakrauti programą iš programų aplanko), tokią failų paiešką jau matome Vistoje. Makas įdiegė dashboard widgets — ir štai po kelių metų tokie atsirado Windowsuose. Dabar Mac OS šoka dar toliau: nuolatiniai back’upai (turiu visas savo kompiuterio versijas nuo lapkričio), kurie turbūt bus nukopijuoti į dar kitą Windowsų versiją, ir daug kitų naujovių. Tiesiog: galimybės, kurių nėra niekur kitur, čia ateina pirmiausiai.
  5. Saugumas. Virusų nėra. Sakyk ką nori, antivirusinės nenaudoju, nes virusų tiesiog nėra. Buvo visokių badymų, bet jie nepavyko. Toks geras jausmas, kai žinai, jog tavo kompiuteris saugus.
  6. Programuotojo rojus. Php, python, ruby, rails, apache ir visas milžiniškas programavimo paketas su visų įmanomų kalbų dokumentacija. Sunku surasti sistemą, kuri būtų galingesnis įrankis programuotojui. Ir viskas nemokamai.
  7. Kiti dalykai: viskas veikia itin greitai (štai kas nutinka, kai programas + hardware gamina viena kompanija), itin integruotai, atnaujinimai pakankamai dažni (ir tai yra gerai), dar daug visko, kas dažnai nustebina.

Minusai:

  1. Už kokybę reikia mokėti. Kaip yra tradicija makui gaminti tik pačios aukščiausios kokybės programas, taip yra ir tradicija už jas visada imti nedidelį mokestį. Nemokamų programų makui nedaug, o ir tos tėra tik nelabai vykę windowsinių programų portai į Mac OS (nėra mano išgirtosios integracijos ir kitų dalykų). Užtat shareware programų už kelias dešimtis dolerių – apstu. Būtent jos ir turi mano minėtą kokybę. Tad jeigu nori naudoti freeware makas nelabai tam tinkamas. Bet jeigu galėjai už kompiuterį sumokėti nemažai, turbūt galėsi sumokėti ir už programas.
  2. Minėtas grožis ir animacijos gali erzinti. Bet jų tikrai nėra tiek daug, kiek galėjo pasirodyti. Priprantama.
  3. Kiek sunkiau priprasti prie draugiškumo vartotojui tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, gerai prisimenu pirmus bandymus prisijungti prie namų bevielio tinklo. “There was an error connecting to blah blah”. Ir nieko daugiau tu iš jo neišpeši. Niekaip. Windowsuose gauni bent klaidos numerį ar dar ką nors. Čia viskas labai draugiškai: jokių įtartinų skaičių. Tai taip ir spėlioji, kas gi čia blogai…
  4. Svarbu suprasti, kad Mac OS yra kitokia nei windows. Išjungimo mygtukas kitoje pusėje. Maximise mygtukas nelabai egzistuoja. Ir apskritai, beveik viskas yra kitaip. Beveik viskas yra geriau, bet kitaip. Ir tenka priprasti. Ko windowsų veteranai kartais nesugeba…

Apibendrinimas ir kitka

Makas yra sutvertas tau, jei esi nors kiek labiau pažengęs kompiuterio vartotojas ir už darbo instrumentą gali sumokėti daugiau. Šalia labai gero daikto gausi tai, kas nėra aprašyta jokiame vartotojo vadove: pakliūsi į naują, “kitaip mąstančių” bendruomenę, kurioje žmonės labai linkę padėti vienas kitam. Nes Apple – ne tik kompiuteris, šiaip ar taip. Tai ir tam tikra filosofija.

Sėkmės naudojantis {:

12 nuomonės

Pastebėjimas dėl Apple ir Tokio Hotel

Kažkaip jau itin tie filmukai panašūs. Pirmasis – 1984-ųjų Apple reklama. Legendinė, nes ne tik pripažinta viena įtakingiausių amžiaus reklamų, bet ir parodyta vos vieną kartą. Antrasis filmukas – Tokio Hotel klipas iš 2007, kurį užtikau dėka Buržujaus straipsnio apie emo ir kitas subkultūras. Verta pažiūrėti nebent dėl bendro išsilavinimo…

Beje, tame straipsnyje man patiko viena mintis:

Pabaigai noriu pasakyti tik tiek, kad atminkime, jog Lietuvoje dauguma subkultūrų apsiriboja tik alkoholiu ir rūkymu. Jaunimas Lietuvoje subkultūras dažniausiai pasirenka todėl, kad turėtų panašiai mąstančių draugų, su kuriais galėtų liuobti alkoholį arba rūkyti pasislėpus kokiam kiemelyje. Deja, bet idėjinio subkultūrų jaunimo Lietuvoje mažai. O jei gatvėje sutiksite tam tikras idėjas palaikantį hardkorčiką arba senąjį Emo – tikriausiai jų net neatskirsite nuo paprastų žmonių, nes tokiems žmonės išvaizda ir stilius nėra svarbiausias dalykas.

2 nuomonės

Tvit-tvit Twitter!

Girdėjai tokį? Tai vienas greičiausiai populiarėjančių interneto puslapių, kuris jau spėjo sukelti psichozę Amerikoje. Tame puslapyje šimtai tūkstančių narių atsako į vienintelį klausimą – ką jie dabar veikia? Į klausimą atsako ne daugiau 140 ženklų. Jų draugai arba stebėtojai nuolatos mato jų būseną. Ir tai smagu, tikrai.

Problema tik ta, kad vienam su savimi apie gyvenimą rašyti neįdomu. Lietuvių nedaug. Todėl kviečiu visus savo draugus, priešus, skaitytojus, slapukus ir agentus registruotis, jungtis bendrauti naujausio trendo nete pagalba {;  Twitteryje aš sniegas, įsimesk mane į draugus {:

Žinoma, dar reikia paminėti, kad psichozę užatlantėj kurstyti padeda tai, kad ten būsenai keisti visai nereikia kompo, žmonės tam daugiausia naudoja SMSus. Na, Lietuvoj su tuo nieko nesigaus, nebent jūsų nebaugina tarptautinių žinučių kaina… Užtat programų Windowsams yra kiek tik nori.

070322_twittering_ninja

P.S. Rašau iš savo MacBooko. Skaitytojai matyt žino, kad tai buvo mano svjonė nr. o, bet savo džiaugsmus aprašysiu kiek vėliau.

3 nuomonės

iPhone. Apple perišrado telefoną.

Lietuviai tiesiog neturi normalaus žodžio, reiškiančio reinvented. Bet kitaip ir nepasakysi. Apple reinvented the phone.

Tiek lietuviškojoje, tiek pasaulinėje blogosferoje visiškas sujudimas. Ne vienas blog’as aprašė šį produktą, tiksliau jo pristatymą. Cituoju “Žudyk Reklamą”:

Aš nežinau kaip jiems tai pavyksta, bet aš net susigraudinau, kai Steve’as pristatė iPhone. S. Jobs‘as yra geriausias pasaulio pranešėjas, tai oficialu. Apple yra geriausia pasaulio kompanija, o iPhone nuo šiol bus ir geriausias pasaulio smartphone‘as. Sakykit ką norit.

O aš galiu pridurti, kad Apple norėjo sukelti revoliuciją ir jiems tas neabejotinai pavyko. Po iPhone pristatymo Apple akcijos šoktelėjo net 8%, o publika neteko žado.  Tiems, kurie nežino, kas yra iPhone, trumpai jo savybės (kurias kur kas geriau atskleidžia S. Jobs pristatymas, jei turit laiko, būtinai pažiūrėkit):

  • Didelis, lietimui jautrus 3,5″ ekranas, valdomas ne kokiu pagaliuku, o pirštu.
  • Visa OS X sistema. Būtent.
  • Wi-fi ir EDGE.
  • Toks pats galingas Safari, Mail, Google Maps.
  • Pilna iPod sistema.
  • 2 MegaPikselių kamera.
  • 4GB ir 8GB talpos.
  • Super plonas ir super stilingas, kaip tik Apple sugeba.

Niekaip negaliu išmesti jo iš galvos. Nepaisant kelių jo minusų, kurių vienas (jog jis veikia tik Cingular tinkle) reiškia, kad iPhone niekaip greitai neatkeliaus į Lietuvą, visvien svajoju apie tokį.

Žodžiu, per MacWorld Apple nesusimovė. Vis dar <3 Apple {:

3 nuomonės

Mane rasi

TwitterTumblrFacebookBehanceLinkedInGoogle BuzzFlickrdeviantArtVimeoYouTube

Twitter

  • himno giedojimas V. Kudirkos aikštėje - trumpiausias (2 min?) masinis renginys, kuriame buvau (: 3 weeks ago
  • Beje, žinau, kad daug kas rodo live-stream'ą, štai lifehacker'io sąrašas: http://bit.ly/9sgq7M Tačiau VISI jie turi location restrictions. 1 month ago
  • Stebiu Danija vs. Olandija. 2010, ir niekas negali live-streaminti vaizdo internetu? Tenka tenkintis fifos text-sreamu. 1 month ago
  • SQLBuddy (http://www.sqlbuddy.com/) dėka galiu nebenaudoti PHPMyAdmin. Jei administruoji MySQL duombazes, būtinai išbandyk. Gėėėėris. 2 months ago
  • Smashing Magazine naujausiame įraše yra ir mano wallpaper'is: http://ow.ly/1FKRk Komentarai džiugina. 3 months ago

Flickr

IMG_0885IMG_0897IMG_0867IMG_0863IMG_0861IMG_0857

Užsiprenumeruok naujus įrašus

Prenumeruoti tinklaraštį

Prenumeruoti atradimus internete

Gairių debesėlis

Apple Apsauga aš Blogas būsena consumer dievas diy dizainas filmas Filosofija gtd Gyvenimas hacking idėjos Internetas iphone kinas klausimai komercija matematika menas Menas mokykla motyvacija muzika Pamoka patarimai Produktyvumas programavimas programos projektai puslapis review skalvija straipsnis Technologijos web web dizainas windows wordpress YouTube žaidimas žmogus žodžiai

Aš skaitau ir lankausi