Pamišėliams

Here’s to the crazy ones. The misfits. The rebels. The troublemakers. The round pegs in the square holes. The ones who see things differently. They’re not fond of rules. And they have no respect for the status quo.

You can quote them, disagree with them, glorify or vilify them. About the only thing you can’t do is ignore them. Because they change things. They push the human race forward.

And while some see them as the crazy ones, we see genius.

Because the people who are crazy enough to think they can change the world, are the ones who do.


Teisė klysti

Žmogus turi teisę klysti.

Ne visada reikia jo klaidas taisyti. Nereikia jausti pareigos taisyti kitų klaidas. Nes jie turi tokią teisę, ir nebandyk iš jų tos teisės atimti.

Neaiškink jiems, kas yra teisinga ir gera.

Nes to nėra.

Nėra teisingo kelio. Niekada nėra tiesos ar teisingo pasirinkimo. Nėra dalykų ar kelių, kurie būtų blogesni ar geresni už kitus.

Leisk žmonėms klysti. Neužmiršk, kad bendros tiesos nėra. Kiekvienas pasirinkimas yra teisingas pasirinkusiam. Eik savo keliu ir neversk kito juo eiti.

Rinkis, ar nori manęs klausyti. Ir jei tai mano kelias, aš galiu klysti.


Pirmų kartų dienoraštis

Kai gyveni skubėdamas, lengva nuskęsti pačiame gyvenime. Lengva prarasti nekasdieniškumo jausmą. Bėgant dienoms kartais imi ir užmiršti, jog gyveni. Prieš kelias savaites turbūt man buvo panašiai — tas jausmas, kuris skyrė vieną dieną nuo kitos, ganėtinai išblėso.

Tuomet prisigalvojau visokiausių veiklų. Apie jas nerašiau šitame bloge, bet primenu sau pačiam — buvau mainų programoje su Kauno jėzuitų gimnazija, o nuo ketvirtadienio iki vakar dienos (sekmadienio) buvau kvietys Kairų rekolekcijose (plačiau: tai tokios rekolekcijos, kuriose pats kaip dalyvis buvau gruodį. Kviečiai yra tokie žmonės, kurie tol, kol dalyviai užsiima religinėmis meditacijomis ir šiaip patyrimais, daro visa kita: plauna indus (keli šimtai per dieną), valo kambarius, ruošia dovanėles. Kviečiai beveik nesirodo dalyviams ir su jais nebendrauja, taigi darbas iš dalies lieka nepastebimas, bet tame ir visa esmė. Išmokti taip veikti, išmokti daryti tai, ko beveik nenori, vardan kito.)

Ir taip begyvendamas suradau labai daug pirmų kartų. Tai dalykai, kurių dar niekada nesu daręs, maistas, kurio dar nesu ragavęs, dar niekuomet neregėti daiktai, vaizdai ir taip toliau. Pirmi kartai.

Ir sumaniau juos užrašinėti, ir sau rašau pirmų kartų dienoraštį. Kiekvieną dieną stengiuosi parašyti nors vieną dalyką, kuris įvyko šiandien, ir kurio dar nesu daręs/matęs anksčiau. O tuomet galiu pažvelgti į save — jei vieną dieną parašyčiau “išbandžiau naują tušinuką”, vadinasi, jau negerai.

Gal ir tu nori atsigaivinti gyvenimu?

Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartųAndrius Mamontovas


Stay Hungry. Stay Foolish.

Tiesiog, nenoriu komentuoti. Pamatyk ir pajausk.


Du technokeliai

Gyvename pasaulyje, kuriame technologinis vystmasis pasiekė itin didelį greitį. Dabar techninės revoliucijos įvyksta ne kas šimtą metų, ne kas dešimt — vienoje ar kitoje srityje perversmai vyksta kasmet. Žmonės skirtingai elgiasi prisitaikydami prie šio progreso ir dažniausiai savo vietą nujaučia natūraliai. Aš išskiriu du kraštutinius technokelius, nors dažniausiai žmogus geba balansuoti tarp jų.

Technokelias

Pirmoji grupė žmonių labai gerai gaudosi ir seka naujas technologijas. Žino ir diskutuoja apie visas naujoves, išbando ir tęsia domėjimąsi toliau. Neretai sritis yra specifinė (visko nežinosi ir neišbandysi), bet to užtenka. Atsiranda priklausomybė technologijoms, informacijai ir apskritai naujovėms. Tai, žinoma, ne visada blogai, kaip tik: tokie žmonės, neatitrūkdami nuo šių žinių šviežienos gali išnaudoti metodus, apie kuriuos kiti sužinos ir pradės naudoti tik po kiek laiko. Būti priekyje kitų kartais smagu {: Bet čia ir yra šito kelio didžiausia problema — nesvarbu kokia žavinga dabartinė technika būtų, atsiradus naujesnei jos bus negana. Taip neįmanoma pasiekti tam tikros rimties būsenos, kai supranti, kad tau to “pilnai užtenka”. O jei ir pradėtum taip manyti, atsirastų tokių, kurie tau primintų — neužtenka, vartok toliau.

Apgalvok, kiek toli esi šitame kelyje, ir ar tau gera jame būti. (nes priklausomybė neretai suteikia ir saugumo, nebūtinai tikrą (bet koks skirtumas?) nusiraminimą, nes žinai, ką darai ir ką darysi toliau).

Antitechno

Ir šito kelio priešingybė — technologijų ignoravimas. Dauguma šitos priešpriešos aspektų žinomi ir aiškūs, bet vienas įdomus — dalykai, kurių reikia, norint išlikti pasitenkinimo būklėje. Jei technokelyje tu visada turi siekti naujų technologijų, nes senos jau tampa, na… senomis, tai antitechno kelyje sieki kuo mažiau naujovių ir tam tikras sąstingis išeina į naudą. Taip atrandi save ir tai, ko tau nereikia. Toks pasirinkimas irgi nėra nei teigiamas, nei neigiamas — atotrūkis nuo technolgijų (galbūt) neleidžia pilnai, taip maksimaliai ir su visa vartojimo galia, išnaudoti savo galimybių, įgyti informacijos (pavyzdžiui, vieni informacijos ieško vikipedijoje, kiti vis dar varto tarybinę enciklopediją).

Pasakyti, kuris kelias geriau — neįmanoma. Tačiau visi žmonės iš tiesų gerai balansuoja tarp dviejų polių.

O šie svarstymai, nors ir ne itin naudingi, jei tai neaktualu, iškelia klausimą — kur tu esi ir kur nori būti? Klausiu tavęs, nes pačiam sunku atsakyti.


Eilinį kartą apie gyvenimo prasmę

Kartais vis atsimename niekada neatsakomą klausimą — kokia yra gyvenimo prasmė? Ir be galo išsipūtusiomis savo smegenimis svarstome, ar tokia apskritai yra, jei yra, kokia ji, o jei ne, tuomet kam mes iš viso čia? Ir mes išmokome labai iš aukšto žvelgti į brolius ir seses gamtoje, bet mes nemąstome, kokią prasmę gyventi turi jie. Ar rugiagėlė, maža gėlė vidury lauko susimąsto (nesvarbu, kad mes labai gerai išmanome: rugiagėlė neturi jokios nervų sistemos, ir nieko negali mąstyti) apie savo paskirtį žemėje? Ji tik auga ir žydi, ir visada žino, kaip elgtis. Ji visada stengiasi palikti po savęs kitą gėlę. Ir čia smegenų neturėjimas visiškai netenka reikšmės — juk taip gyvena driežiukai, šunys ir kiti…

Bet ne mes. Gavę didžiausią dovaną ir prakeiksmą — sąmonę — kuri užkrovė ant mūsų nepakeliamą klausimų naštą, mes niekaip negalime suvokti, kad pats klausimas apie gyvenimo prasmę yra beprasmis.

Tačiau išmokti neklausti beprasmių klausimų mes niekada nesugebėsime.


Daryk tai ir nepaisyk jų

Kent Keith – People Are Often Unreasonable

People are often unreasonable, illogical, and self-centered;
Forgive them anyway.
If you are kind, people may accuse you of selfish, ulterior motives;
Be kind anyway.
If you are successful, you will win some false friends and some true enemies;
Succeed anyway.
If you are honest and frank, people may cheat you;
Be honest and frank anyway.
What you spend years building, someone could destroy overnight;
Build anyway.
If you find serenity and happiness, they may be jealous;
Be happy anyway.
The good you do today, people will often forget tomorrow;
Do good anyway.
Give the world the best you have and it may just never be enough;
Give the world the best you have anyway.

You see, in the final analysis, it’s all between you and God;
It was never between you and them anyway.

From Do It Anyway: The Handbook for Finding Personal Meaning and Deep Happiness in a Crazy World

According to the author, Mother Teresa was so moved by these commandments that she hung them on a wall in her orphanage in Calcutta.


Su***tas Grožis

Žmogui patinka nieko nežinoti, nemokėti, už nieką nebūti atsakingam. Žmogui patinka, kai jam pasako, ką daryti, ką jausti, ką mylėti ir ko nekęsti.
Apie naująją grožio sampratą kalbos tik prasideda. Jau laikas. Nes grožis dabar tapo klonavimu. Kalbu apie merginų grožį.

Pirma – standartinis grožio suvokimas yra diegimas nuo pačios vaikystės – Disney savo gerąsias veikėjas tikrai klonuoja, Snieguolė, Miegančioji Gražuolė, Coliukė ir visos kitos skiriasi viena nuo kitos gal nebent plaukų spalva, ir tai daugiausia blondinių.

Vėliau grožio suvokimas diegiamas per barbes (į kurių sferą dabar braunasi kažkokios bratz, bet jos irgi ne ką geresnės). Mergina gali būti tik liekna ir būtinai apsikrovusi save koše makiažo.

Diegimas vyksta toliau. Mergaitiški žurnalai, filmai, visa industrija yra per nelyg pripratusi prie to, kaip vaizduojamas grožis, kad galėtų pasikeisti.

Grožis triumfuoja grožio konkursuose, kuriuose susirinkę klonai renka geriausią. Galbūt tai yra vienintelis būdas grožiui pamatuoti — kažkokie standartai. Vertinti grožį ir meną taip sudėtinga, kad tenka beveik atsisakyti unikalumo. Ko būtų vertas meno kūrinys, jei jo vertė priklausytų nuo raudonos spalvos kiekio jame? Menas taptų neįdomus, prarastų prasmę.

Nors manau, kad šis diegimas labiau veikia moteris, tačiau grožio idealai taip parodomi ir vyrams — o būtent jie ir turi išmokti iš tiesų vertinti šį grožį.

Mąstyk apie tai, kas tau yra grožis, ir žiūrėk Dove reklamas Evolution, Amy ir Onslaught.


Apie laisvę

Šuo moka loti, kai jaučiasi nelaisvas, kai prirakintas prie grandinių, kai aptvare sėdi ar šeimininkas pavadį laiko. Atsek jį, paleisk — ir jis išsigąs pats savęs, nes nebežinos, kaip elgtis. Lyg priėjęs norės aploti praeivį, bet sudvejos savo laisve, grįš prie šeimininko ir tik tada, ten, kiek nedrąsiai palos, o gal ir ten neišdrįs.

Žmonės ilgai gyveno nelaisvėje, jei ne už grotų, tai supančioti visuomenės, ir niekada neišdrįso nerti giliai į laisvę. Bet visada apie ją svajodavo, kovodavo. Ir jei kas išdrįsdavo būti laisvas, kaip šuo nusigąsdavo savęs, sugrįždavo ir kitiems pasakodavo apie laisvę, kokia ji puiki. Tačiau pats niekada nenorėdavo ten sugrįžti. Žmonėms patinka būti nelaisviems.


Apie klausimus

Pasvarstymui — kai labai nori sužinoti atsakymą, paklausk, ką tai pakeistų. Į fundamentalų klausimą “ar yra dievas” atsakymo turbūt nėra, ir geriau nebūtų — žmonija priprato gyventi be atsakymo į šitą klausimą, ir jei iš kažkur nusileistų dievas, visiems įrodytų savo stebuklais, pasakytų “taip, aš esu”, ir dingtų — iš to nebūtų jokios naudos. Žmogus nuo to nepasikeistų, tik sumištų savyje, ir galiausiai prie jokios tvirtos išvados neprieitų. Faktai negali priversti žmogaus patikėti. Ir klausimai ne visada gali žmogui padėti. Tad galvok, ko klausi, ir nepamiršk pamąstyti, ką pakeis žinojimas.



Mane rasi

TwitterTumblrFacebookBehanceLinkedInGoogle BuzzFlickrdeviantArtVimeoYouTube

Twitter

  • himno giedojimas V. Kudirkos aikštėje - trumpiausias (2 min?) masinis renginys, kuriame buvau (: 3 weeks ago
  • Beje, žinau, kad daug kas rodo live-stream'ą, štai lifehacker'io sąrašas: http://bit.ly/9sgq7M Tačiau VISI jie turi location restrictions. 1 month ago
  • Stebiu Danija vs. Olandija. 2010, ir niekas negali live-streaminti vaizdo internetu? Tenka tenkintis fifos text-sreamu. 1 month ago
  • SQLBuddy (http://www.sqlbuddy.com/) dėka galiu nebenaudoti PHPMyAdmin. Jei administruoji MySQL duombazes, būtinai išbandyk. Gėėėėris. 2 months ago
  • Smashing Magazine naujausiame įraše yra ir mano wallpaper'is: http://ow.ly/1FKRk Komentarai džiugina. 3 months ago

Flickr

IMG_0885IMG_0897IMG_0867IMG_0863IMG_0861IMG_0857