Jonas Lekevičius

Mokykloje rašėme esė. Tai nėra visai esė, bet žmonėms patiko. Dalis idėjų paimta iš ankstesnio straipsnelio “Su***tas grožis”.

Kai nieko nežinai ir žinoti nieko nenori, kai nematai ir negirdi, nes yra kas žiūri ir klauso už tave — ramiau. Ir kažkaip aiškiau. Gal todėl, jog pats ir negalvoji. Nebandyk atsakyti į klausimą, kas yra gražu, o kas ne. Nereikia. Yra tų, kurie žino, kas gražu būtent tau. Ir jie tikrai žino, koks tu esi gražus ir koks —ne. Jie tikrai neužmirš tau priminti: „tu dar nesi gražus, tikėkimės, niekada ir nebūsi.”

Tu pats, o ypač pati, klausai jų gražios pasakos visą laiką. Dar būdama visai mažytė pamatai pelenę. Istorija graži, išvaizda — dar gražesnė. Juk geraširdė mergelė būtinai turi būti žydraakė liekna blondinė, kitaip ji lyg ir nebe tokia gera tampa. Po kiek laiko paimi į rankas barbę. Ir įsitikini dar kartą — jei nori gero gyvenimo, didelio namo ir šaunaus Keno — suvartok tą grožį, kurį tau siūlome. Būk idealių proporcijų, idealių plaukų ir akių. Nuo jaunystės mokykis, kaip taisyklingai krauti ant savęs košę makiažo. Ir neužmiršk — tavo idealus grožis iš esmės yra vienintelė problema tavo gyvenime. Didelį rožinį namą iš kažkur gal atitemps tavo ne ką mažiau idealus vyras. Vėliau, kai išmoksti skaityti, gali pažinti tikrąjį grožį iš naujo. Lentynose aukštais rikiuojasi grožio biblijos — mažiausioms visokios „Justės”, vėliau „Panelė”, dar vėliau — „Laimos”, „Editos” ir kitos moterys. Jų viršeliuose spindi šlovingos kino ir muzikos deivės, kurios savo patarimai nušvies kelią ir tau. Neduokdie užmirši, kaip siekti grožio. Kaip tada galėsi gyventi pilnavertį gyvenimą?

Laimei, kovoje už grožį nesi viena. Mada neprivaloma, bet patartina. Tavo akys ne žydros? Šie kontaktiniai lęšiai tinka idealiai. Ir dar pabandyk šį akių pieštuką, tušą, blizgesį, kremą ir pudrą. Plaukai ne tobulai blondiniški? Nesidažyti jų kažkaip nesmagu. Krūtinė per maža? Žinau vieną gerą chirurgą… O štai tuomet, kai jau esi gražaus kūno ir, suprantama, gražios sielos, gali pretenduoti būti pati gražiausia. Grožio konkursuose susirinkę klonai renka geriausią, o išrinkę sklebia: „visus metus tu būsi mūsų naujas grožio standartas”. Laimei, skirtumo nuo pernykščio nėra. Galbūt tokie standartai yra vienintelis būdas išmatuoti grožį, tačiau iš tiesų, grožį kaip ir meną lyginti ir išrasti kažkokius matus — beprasmiška. Subtilūs dalykai negali būti matuojami.

Tačiau kai grožis tapo vartojamąja preke, kai ištisos industrijos sklebia tą patį grožio supratimą, kito kelio nesimato. Pasikeitimas būtų skausmingas ir, iš tiesų, mažai kam reikalingas. Na tai kas, kad tik viena iš penkiasdešimties moterų drįsta save vadinti gražia. Gal taip ir reikia. O gal reikia pripažinti, kad grožio standarto nėra ir liautis pirkti grožį kilogramais.