Žudyk Internet Explorer — Mano Pirmasis WordPress Widget

Viena iš įdomesnių technologijų, kurias naudoju savo naująjame dizaine, yra Cufon — JavaScript biblioteka, kuri per HTML Canvas gali atvaizduoti šriftus, kurie nėra instaliuoti vartotojo kompiuteryje. Žinoma, viskas veikia puikiai visur, išskyrus sumautą Internet Explorer, kuris nuorodas Canvas erdvėje supranta kitaip, nei visos naršyklės. Cufon autoriams pavyko padaryti, kad nurodos veiktų, tačiau jos veikia prasčiau, nei kitose naršyklėse. Tai tik vienas pavyzdys labai aiškaus fakto — net ir pati naujausia Internet Explorer versija yra myliomis atsilikusi nuo kitų naršyklių. Internet Explorer stabdo viso interneto progresą nepalaikydamas HTML5, CSS 3 (ir net kai ko iš CSS 2) ir taip toliau. Alternatyvų yra, jos nemokamos, greitesnės, geresnės. Bet reikia dar šimtas aštuoniasdešimtseptiną kartą priminti IE vartotojams, kad jie turėtų migruoti į normalią naršyklę.

Todėl sukūriau šį paprastą WordPress widget „Žudyk Internet Explorer“.

Instaliacija

Parsisiųsk „Žudyk Internet Explorer“ (v1.0)

  1. Eik į WordPress administravimo pultą
  2. Plugins → Add New → Upload
  3. Įkelk šį .zip
  4. Aktyvuok plugin’ą
  5. Eik Appearance → Widgets
  6. Nutempk Žudyk Internet Explorer į norimą šoninę juostą (žinoma, tavo puslapio dizainas turi palaikyti Widgets funkciją)
  7. Widget’o nustatymuose pasirink savo mėgstamiausią naršyklę ir spausk Save
  8. Viskas! Internet Explorer vartotojai matys mygtuką, kuris kviečia juos pasikeisti naršyklę.

Mygtukai

Štai kaip atrodo tie mygtukai:

Mygtukų dydis 125px × 40px, tad jie turėtų puikiai tikti prie 125px × 125px skydelių. Beje, jei nori, mygtukus gali naudoti ir atskirai, nebūtinai su WordPress. Plugin’ui galioja GPL 2 licencija.

Demo

Gyvai veikiantį pluginą gali pamatyti mano puslapyje, atsidaręs jį su Internet Explorer (bet kuria versija).

Kodas

Internet Explorer atpažįstamas viena paprasta PHP eilute, kuri gali būti naudinga ne tik šiuo atveju:

1
if (preg_match('/MSIE/i',$_SERVER['HTTP_USER_AGENT'])) { /* Mato tik IE */ }

Kaip jums šis widget? Kas nors planuojate naudoti? Turite kokių nors pastebėjimų, kritikos ar keiksmų (IE pusėn)? Nuomonių laukiu komentaruose (:


Susikurk savo šriftą per 5 minutes

Šis tekstas parašytas šriftu, kurį susikūriau pagal savo tikrą ranka rašytą raštą per fontcapture.com. Jei pats nori susikurti kažką panašaus, atsispausdink jų formą, prirašyk ją raidelėmis, nuskenuok ir įkelk jų tinklapin. Sistema akimirksniu sukurs tavo asmeninį raštą. Deja, kaip matai, nėra būdo naudoti lietuviškas raides.


Draugas.lt saugumo pažeidimai

Ilgai nerašiau, bet… pasiruošimas egzaminams, egzaminai ir vasara + inercija neberašyti. Apie viską vėliau, bet jau greitai.

Iš tiesų noriu parašyti apie vieną LABAI GRUBŲ saugumo pažeidimą draugas.lt puslapyje. Anksčiau jį gyriau lygindmas su one.lt, ir funkcionalumo, patogumo bei kainos aspektais jis tikrai lenkia vuonę. Bet šitas atradimas rodo, kad jie dėjo ant vartotojų ir nesirūpina jų saugumu. Tad kas gi čia tokio nutiko? Štai kokį laišką iš jų gavau:

Draugas2

Laiške prie visų kitų gėrybių buvo mano slaptažodis. Tiesiog užrašytas. Šiaip visos sistemos (net mano pačio programuotos) slaptažodį užkoduoja registracijos metu (prieš tai išsiunčia vienintelį laišką su dar neužkoduotu slaptažodiu) ir vėliau jo neįmanoma atkoduoti. Vartotojo prisijungimo metu jo įvestas slaptažodis užkoduojamas tuo pačiu metodu ir jei registracijos ir bei įvestojo slaptažodžio užkodavimo rezultatai sutampa, vadinasi, slaptažodis įvestas teisingai.

Tuo tarpu draugas.lt man atsiųsdamas tokį laišką aiškiai parodė, kad jie slaptažodžių nekoduoja. Tai yra GRUBUS saugumo pažeidimas. Štai kodėl:

  1. Draugas.lt administratoriai gali ramiai nueiti į duomenų bazę, pasiknaisioti po neužkoduotus vartotojų slaptažodžius, tuomet pabandyti, ar jie veikia. Dauguma žmonių visur naudoja tuo pačius slaptažodžius (aš pats naudoju vos kokius 5 skirtingus), taigi jie gali prisijungti prie daaaugybės elektroninio pašto dėžučių. Not fun at all!
  2. Jeigu kokiam nors hakeriui pavyktų įsilaužti į duomenų bazę, jam nereikėtų vargti dienas ar mėnesius siekiant iškoduoti slaptažodius — viskas jam būtų gražiai pateikta ant lėkštutės ir paruošta greitam vartojimui.
  3. Nesinori apie tai galvoti, bet… vartotojų duomenų pardavimai? Oh my.

Gali nebandyti iššifruoti tų sujauktų raidelių, aš jau pasikeičiau slaptažodį ir išsitryniau draugas.lt anketą. LABAI rekomenduoju tau daryti tą patį. Po anketos ištrynimo jie klausia priežasties — būtų puiku, jei į laukelį įrašytum nuorodą į šį straipsnį. Jie turi suprasti, atsiprašyti, užkoduoti slaptažodžius, pakeisti sistemą, o tada saugumo žinovai turėtų patikrinti, ar jie tikrai viską padarė, kaip buvo prašyti.

Kas blogiausia — aš nežinau, ar kai pasikeičiau slaptažodį, jie kur nors neišsisaugojo mano seno, o kai ištryniau anketą, nesu tikras, ar ji tikrai ištrinta. Juk šito nepatikrinsi neįlindęs į duomenų bazę.

Jei turite draugų, kurie užsiregistravę tame puslapyje, persiųskite jiems šitą įrašą.

Žodžiu. Labai, labai negerai, drauge.lt. Beje, šį tinklaraščio įrašą nusiųsiu draugas.lt administracijai, tikiuosi jie galės ką nors pakomentuoti.


Draugas.lt atsakė:

Susipazinom su jusu pastabomis. Deja turime pripazinti, kad jos visiskai
teisingos. Tiesos delei noretume pazymeti, kad per 8 darbo metus nebuvo,
nera ir tikrai nebus atveju, kad administruojantys zmones galetu nutekinti
informacija apie vartotoju slaptazodzius, nes su sia informacija dirba vos
pora laiko patikrintu, visiskai patikimu ir 100% kompanijai lojaliu
darbuotoju. Zinoma, visada islieka teorine isilauzimo i svetaine galimybe,
bet si saugumo klausima sekmingai sprendzia musu hostingo paslaugu tiekejai
(nei vienas is gausybes bandymu isilauzti i svetaine per minetus 8 metus
nebuvo sekmingas).

Neziurint i mano minimus argumentus mes imones viduje butinai svarstysime
jusu issakytas pastabas ir bandysime spresti jusu ivardintas problemas.
Tikimes supratimo, jog tai ne vienos dienos darbas, todel pilnam problemos
sprendimui konkretaus termino ivardinti nenoretume.

Dar karta dekojame uz teisingas pastabas ir labai pasistengsime pateisinti
gera savo imones varda.


Ne tik apie Skype mirtį

Ar ilgai mums dar reikės Skype/MSN’ų/ICQ?

(na gerai, paskutiniai du Lietuvoje praktiškai numirę, tad — kaip ilgai mums reikės skaipo?)

Mano spėjimas — reikės dar apie 5 metus. Na, bent tuomet turėtų pradėti vykti kritinis lūžis, kai žmonės supras, jog jiems nereikia atskirų programų trumposioms žinutėms.

Trumpoji versija: didieji portalai pareis prie atvirojo ir bendrojo Jabber protokolo, TŽ (trumpųjų žinučių) programa taps integruota socialinių tinklų dalimi, pagrindiniai puslapiai supanašės į atskiras programas.

Ilgoji versija: pirma, perėjimas iš Skype būtinas dėl uždaro jo protokolo. Nors egzistuoja Skype Developers Center, kuriame galima gauti informacijos apie klientų kūrimą, tačiau Skype kol kas draudžia alternatyvių klientų kompiuteriams kūrimą. Egzistuoja mobilieji sprendimai (Nimbuzz, fring), tačiau bendrai protokolas yra uždaras. Visos kitos (arba beveik visos) TŽ programos turi atvirus protokolus (MSN, ICQ, AOL ir t.t.) Jos populiarios skirtinguose žemės kampeliuose (AOL — JAV, QQ — Japonijoje, GaduGadu — Lenkijoje, o Lietuvoje populiariausias mūsų draugų estų kūrinys Skype). Tačiau ilgainiui atskiros programos ir skirtingi protokolai turėtų sunykti. Tam yra nemažai priežasčių.

Pirma, atsirado (ir jau gana seniai, beje) atvirasis TŽ protokolas Jabber. Jis išskirtinis tuo, jog nėra kažkokios kompanijos, kuri kurtų Jabber klientą. Tačiau būtent šis protokolas yra Google Chat (dabar jau ir Gmail dalies) pagrindas, ir kiekvienas Gmail vartotojas automatiškai turi šio protokolo paskyrą. Techniškai Jabber yra puikus, tą rodo ir Gmail’e jau atsiradę video pokalbiai. Bet svarbiausia — Jabber yra pats atviriausias protokolas.

Antra priežastis — viso kompiuterio kraustymasis į internetą. Tai bus itin aktualu po kokių 5-10 metų, kai turėti ofiso programas kompiuteryje, turbūt, bus retenybė. Google Docs ar Zoho Office jau dabar gali pakeisti Microsoft paketą daugumai vartotojų, Apple MobileMe interneto programos — puikus įrodymas, kaip kokybiškai gali atrodyti “Interneto operacinė sistema”. Ši migracija jau akivaizdi el. pašto sferoje (vis mažesnis Outlook ar Mail poreikis).

Taigi šis judėjimas ištiks ir TŽ. Kol kas trys puslapiai turi integruotą TŽ sistemą — Gmail, Facebook ir MySpace. MySpace populiarumas per kelis artimiausius metus kris, nes šis portalas tikrai neatsilaikys prieš Facebook galią. Tuomet liks du konkurentai — Gmail ir Facebook. Tačiau labai tikėtina, kad jiems net nereikės konkuruoti, nes vartotojai galės paprastai vienu metu valdyti abu klientus.

Kodėl apie tai kalbu? Pirma, pats labai mielai atsisakyčiau Skype. Ir jau matau tam gana tvirtą pagrindą — šiuo metu turiu 28 prisijungusius Skype kontaktus ir 21 Facebook. Ilgainiui FB tikrai aplenks skype, beliks tik sulaukti kitų žmonių — kritinės masės — perėjimo prie atvirųjų internetinių standartų.

Dar keli dalykai, kodėl tai turėtų įvykti. Dalis žmonių sakytų, jog tai neįmanoma, nes Skype pasikrauna ir visą laiką veikia, o interneto puslapiai greitai išjungiami. Tačiau tai irgi keisis — kitoje Safari versijoje puslapius bus galima išsaugoti kaip programas, o Google Gears dar labiau praplečia tokių programų galią. Kiti skųstųsi mažesne galia ir vaizdo pokalbių trūkumų, bet tą jau paneigė Gmail. Ir taip toliau. Tai neišvengiama.

Tad… ar be manęs yra galvojančių panašiai ir jau planuojančių trinti savo Skype? (:


Laužiam frype.lt muzikos grotuvą!

Frype laužimo įrankis vėl veikia! Parsisiųsk dainas iš Frype labai greitai ir paprastai.

Atnaujinta: dabar konvertavimo procesą iš 3 etapų sutraukiau į vieną, be to, pakeliui išmoksit kaip iš bet ko padaryti MP3 tiesiog su VLC. Skaityk ir mokykis (:

Frype.lt kaip socialinis tinklas nelabai vykęs, tačiau ten savo muziką sukėlę nemažai Lietuvos atlikėjų, ypač tokių, kurie neišleidę savo albumų. Visai smagu paklausyti jų dainas, tačiau bėda ta, jog klausyti galima tik pačiame frype puslapyje. O ką man daryti, jei naująją ir labai gerai įvertintą Arbatos + Alinos Orlovos dainą “Aguona” noriu turėti savo iPhone? Belieka laužti frype muzikos grotuvą.

Apie moralinę ir teisinę pusę plačiai nekalbėsiu, nes man, tiesą sakant, nelabai rūpi. Visa šita koncepcija “gali klausyti, bet negali parsisiųsti” yra grynai techninis klausimas — juk įrašyti galima ir prikišus mikrofoną prie kolonėlių. Gal frype ir žada muzikantams, jog jų kūrinių niekas negalės parsisiųsti… tačiau aš noriu klausyti ne tik frype puslapyje, ir siekiu to savais būdais (:

Gana moralizavimo, pradedame Procesą:

  1. Susirandi norimą muzikantą ir eini į jo frype puslapį. Mūsų atveju tai Arbata, jų puslapį reikia susirasti per paiešką, nes arbata.frype.lt netinka. Eik “Nuo A iki Z”, suvesk Arbata ir rasi tikrąją nuorodą į http://muzika.frype.lt/music/musician.php?mid=12463.
  2. Pasižvalgai grotuve ir pasžiūri, kurios dainos reikia. O mums reikia antrosios dainos “Aguona”. Tuomet gali ją pasileisti, jog dirbti nebūtų taip tylu. Svarbiausias dalykas mums yra tie skaičiukai po mid=. Mūsų Arbatos atveju tai 12463. Čia muzikanto id. Valio, mes jau kažkur judame.
  3. Eini į magišką puslapį, kurį suradau belauždamas grotuvo flash actionscript kodą: rašai http://muzika.frype.lt/music/playlist.php?mid= ir pridedi savo muzikanto id. Mūsų atveju galutinė nuoroda yra http://muzika.frype.lt/music/playlist.php?mid=12463. Pakrovęs tą puslapį pamatysi daaaug daug neaiškių raidžių makalionės. Bet gerai įsižiūrėjęs tarp tos makalionės įžiūrėsi žodį Aguona. O, mes tikrai kažkur judame.
  4. Nukopijuoji visą gautą teksto šlamštą ir eini į dekodavimo puslapį. Į teksto laukelį įklijuoji visą nukopijuotą tekstą ir spaudi Decode. Gausi kažką panašaus, bet visos šlamštinės raidės pavirs nuorodomis.
  5. Visas turinys čia išdėliotas taip: ŠLAMŠTAS-pavadinimas-ŠLAMŠTAS-nuoroda-ŠLAMŠTAS. Mūsų trokštama daina yra antroji, jos pavadinimas pasimaišo antras, taigi ir nuoroda turi būti antra. Kopijuojame ją: http://vp3.frype.lt/music/63/12463/2008101519010714689.flv.
  6. Einame ten, kur ji sako, ir ją pakrovus turėtų prasidėti failiuko, kurio dydis yra apie 3,6MB, parsiuntimas. Tai ir yra tavo daina! Bet Procesas ties tuo nesibaigia.
  7. Pabandyk parsisiųstą failą pasileisti per VLC grotuvą. Jei viskas gerai, tai turėtum išgirsti savo norimą dainą. Jeigu nori, gali ir toliau jos klausyti iš šito FLV failo per VLC grotuvą. Aš norėjau ją turėti savo grotuve, taigi mūsų laukia dar vienas etapas: konvertavimas.
  8. Konvertuoti paprasčiausia per patį VLC grotuvą. Aš pasakosiu, kaip tą daryti Mac OS X versijoje, tačiau Windowsuose viskas (beveik) taip pat. Eini į File > Streaming / Exporting Wizard > Transcode / Save to File > Next > Playlist Item > Pažymi savo failą > Next > Transcode Audio >MP3 > Next > RAW > Next > Pažymi, kur išsaugoti, ir pavadini kaipnors.mp3 > Next > Palauki keliolika sekundžių, kol konvertuos. Tuomet jau turi MP3 failą, kurį jau galima dėti į grotuvą.
  9. Ir štai Procesas baigtas. Tu nusisiurbei iš frype grotuvo dainą. Sveikinu!

Suprantu, kad šis procesas netrumpas, ir pradžioje turėjau minčių padaryti automatizuotą puslapiuką nuorodai surasti, tačiau nusprendžiau, jog čia nėra nieko, ko bent šiek tiek kompiuterį naudojantis žmogus negalėtų padaryti. O ir išmoktų taip žmonės pakeliui daugiau. Taigi — laužkit ir klausykit (:


Kontempliacijos apie domenus ir brandus

Man visai padeda galvoti garsiai — tuomet mintys nepasilieka tik mintimis, o ir (dažniausiai) pasiekia rezultatą.

Dabar sprendžiu amžiną ir nesibaigiančią dilemą dėl interneto domenų. Mąstau, kaip turėčiau būti pasiekiamas, kaip centralizuoti savo interneto identitetą, kaip formuoti savo brand’ą. Būtų smagu, jei ir tu išsakytum savo nuomonę apie mano problemą. O štai ir ji:

Šiuo metu su mano identitetu internete yra susiję trys puslapiai:

  • Gerosmintys.lt — šis, mano pagrindinis ir vienintelis, blogas. Šiaip adresas gražus, bet nesisieja nei su manimi, nei su interneto dizainu. Jeigu problemą su domenais išspręsiu anksčiau, nei pasibaigs jo galiojimas, daugiau neužsisakinėsiu (todėl iš anksto jus visus — RSS skaitytojus — siunčiau į savo feedburner, galite būti ramūs, kai blogas persikels, jums nieko nereikės keisti).
  • Sniegas.net — ilgiausiai valdomas domenas. Ieškant googlyje “sniegas” — pirmas rezultatas. Gana stabilus… bet .net. .com visą laiką priklausė ir vis dar priklauso kažkokiai bažnyčiai, o .lt šiuo metu kaip ir parduodamas. 1000Lt kaina man smaaarkiai per didelė.
  • Lekevici.us — nusipirktas su idėja aplink jį kurti savo brand’ą ir galiausiai visą savo identitetą internete permesti ten. Įtariau, kad taip gali būti, ir taip nutiko — žmonės nepagauna, kad Lekevici.us reiškia mano pavardę švariausiai URLe įmanomu formatu. Jie mato, kad galūnė .us, ir iškart klausia — o kodėl amerikietiškas? Sakai, kad čia pavardė, jie nepgauna, kur. Och. Dėl šitos juokingos praktinės pusės nebemėgstu lekevici.us taip, kaip mėgau pradžioje.

Anksčiau man dar priklausė pixel.lt, būtų puikus brand’as ir visa kita, bet vis tiek labai džiaugiuosi, kaip su juo išėjo — tapo mano skaitomu ir šiaip geru blogu.

Dabar ir stoviu su dilema — noriu pasilikti vieną domeną.

Ar tai turėtų būti vienas iš šitų? (visi trys turi savo neigiamų pusių, o mano perfekcionistinis nervas vis tiek nenurims ir nesusitaikys…)

Jei nei, ar tai turėtų būti .lt ar .com? (apie 90% dizaino užsakymų yra iš Lietuvos, bet lietuviškame interneto pasaulyje jaučiuosi gana suvaržytas ir mielai viską rašyčiau anglų kalba, taip turėdamas didesnę įtaką internete bendrai, kurdamas stipresnius virtualius ryšius su užsieniu… bet ar tuomet liksiu nors kiek patrauklus Lietuvai?)

Ar verta kurti brand’ą aplink vien savo asmenybę, kai brand’as nėra tavo vardas ir pavardė? (tiksliau, kaip labiau verta saveskelbti — kaip Sniegą, kaip Joną Lekevičių ar kaip nors trečiaip?)

Baisybė galybė klausimų. Šiek tiek reikia idėjų iš kitų žmonių. Jeigu pareikši savo nuomonę apie nors vieną jų, būsiu dėkingas (:


Google Chrome

ChromeVisa blogosfera dabar apie tai dūzgia. Google pagaliau išleido ilgai lauktą savo naršyklę, kurią pavadino “Chrome”. Ta naršyklė iš tiesų buvo taip seniai laukta, jog niekas jos jau ir nebesitikėjo. Aš pats lioviausi tikėtis, kai Google pradėjo labai remti Firefox, prikepė jai plug-in’ų ir labai aktyviai reklamavo. (Beje, tai iš tiesų keista, bet visai neseniai Google pratęsė reklamos susitarimą iki 2011. Kam jiems tai?)

Chrome slaptai buvo kuriamas apie du dvejus metus. Taip slaptai, kad net patys Googliečiai apie tai sužinojo neseniai. Bet tie du metai tikrai subrandino įspūdingų vaisių. Ši naršyklė parašyta nuo nulio. Retai kas tam ryžtasi — Firefox turbūt buvo tik patobulėjusi Mozilla naršyklės versija, Internet Explorer nematęs pilnos revizijos… velnias žino kiek laiko, jei iš viso matęs. Tačiau naršyklės kūrėjų komanda viską perkūrė iš pačių pagrindų. Tarkime, dabar visos naršyklės yra vienas procesas kompiuteryje. Jei vienas langas ar kortelė užlūžta, viskas užlūžta. Kaip gaila. Ir deja, kaip pažįstama. Chrome kiekviena kortelė yra atskiras procesas, atskira RAM talpykla, iš pilnai Sandbox (žmonių kalba tai reiškia ne tik stabilumą, bet ir saugumą, kuriuo kiti negali pasigirti). Kita inovacija — JavaScript interpretavimas. Kodas yra kompiliuojamas ir tik tada paleidžiamas. Žmonių kalba tai reiškia, kad viskas veikia 10 kartų greičiau už Safari ir 56 kartus greičiau už Internet Explorer. Penkiasdešimt šešis kartus! Tiesa, atvaizdavimo variklis pasiskolintas iš Apple — panaudota atviro kodo WebKit. Tikras malonumas dizaineriui. Ir dar daugybė begalybė kitų dalykų: labai kieta apsauga nuo phishing, galimybė išsaugoti puslapius kaip programas su nuoroda darbalaukyje, jau yra lietuviška versija, o kiek ten visko daug. Tačiau viskas pačioje minimalistiškiausioje vartotojo sąsajoje.

Sveikinu Google už projektą. Ir sakau — Firefox jau nebemadinga. Eik ir parsisiųsk Chrome arba skaityk oficialų komiksą. (O aš pats vis dar laukiu — kol kas išleista versija tik windows’ams).


Vidmantas apie politiką

Tadas Vidmantas kuria trumpus filmukus (dažniausiai). Paskutinieji jo darbai — jau ganėtinai politiški. Bet tokie linksmi, kad tikrai verta pamatyti. “Ar verta tapti studentu Lietuvoje?” ir “Kaip tapti politiku”. Skanaus.


Labai gražios nuotraukos

Iš trijų vietų (1, 2 ir 3) ir archyvo pagaminau nuotraukų galeriją. Nuotraukų, kurios tokios gražios, jog kartais sunku patikėti, jog kažkas sugebėjo tą įamžinti. Žinau, jog pats prie šio įrašo sugrįšiu ne kartą. Malonaus žiūrėjimo.

Galerija


CSS Naked Day – puslapis be rūbų

O jergutėliau, kas nutiko šito puslapio dizainui?

Balandžio 9 diena — CSS Naked Day, džiaugsmas visiems moderniems dizaineriams, naudojantiems tvarkingus ir teisingus dizaino sprendimus.

Tvarkingi ir teisingi reiškia atitinkantys W3C reikalavimus ir siūlymus. Vienas iš tų siūlymų — atskirti turinį ir stilių. Ir vieną kartą metuose, balandžio 9 dieną, didelis pulkas dizainerių visame pasaulyje išjungia dizaino sluoksnį ir palieka tik turinį. Be jokių gražių šriftų, logotipų ir kitų dalykų.

Grožėkitės nuogu puslapio kūnu {:

 



Mane rasi

TwitterTumblrFacebookBehanceLinkedInGoogle BuzzFlickrdeviantArtVimeoYouTube

Twitter

  • himno giedojimas V. Kudirkos aikštėje - trumpiausias (2 min?) masinis renginys, kuriame buvau (: 3 weeks ago
  • Beje, žinau, kad daug kas rodo live-stream'ą, štai lifehacker'io sąrašas: http://bit.ly/9sgq7M Tačiau VISI jie turi location restrictions. 1 month ago
  • Stebiu Danija vs. Olandija. 2010, ir niekas negali live-streaminti vaizdo internetu? Tenka tenkintis fifos text-sreamu. 1 month ago
  • SQLBuddy (http://www.sqlbuddy.com/) dėka galiu nebenaudoti PHPMyAdmin. Jei administruoji MySQL duombazes, būtinai išbandyk. Gėėėėris. 2 months ago
  • Smashing Magazine naujausiame įraše yra ir mano wallpaper'is: http://ow.ly/1FKRk Komentarai džiugina. 3 months ago

Flickr

IMG_0885IMG_0897IMG_0867IMG_0863IMG_0861IMG_0857