Archyvas: motyvacija - Jonas Lekevičius

Pamišėliams

Here’s to the crazy ones. The misfits. The rebels. The troublemakers. The round pegs in the square holes. The ones who see things differently. They’re not fond of rules. And they have no respect for the status quo.

You can quote them, disagree with them, glorify or vilify them. About the only thing you can’t do is ignore them. Because they change things. They push the human race forward.

And while some see them as the crazy ones, we see genius.

Because the people who are crazy enough to think they can change the world, are the ones who do.

Nuomonių dar nėra

Pirmų kartų dienoraštis

Kai gyveni skubėdamas, lengva nuskęsti pačiame gyvenime. Lengva prarasti nekasdieniškumo jausmą. Bėgant dienoms kartais imi ir užmiršti, jog gyveni. Prieš kelias savaites turbūt man buvo panašiai — tas jausmas, kuris skyrė vieną dieną nuo kitos, ganėtinai išblėso.

Tuomet prisigalvojau visokiausių veiklų. Apie jas nerašiau šitame bloge, bet primenu sau pačiam — buvau mainų programoje su Kauno jėzuitų gimnazija, o nuo ketvirtadienio iki vakar dienos (sekmadienio) buvau kvietys Kairų rekolekcijose (plačiau: tai tokios rekolekcijos, kuriose pats kaip dalyvis buvau gruodį. Kviečiai yra tokie žmonės, kurie tol, kol dalyviai užsiima religinėmis meditacijomis ir šiaip patyrimais, daro visa kita: plauna indus (keli šimtai per dieną), valo kambarius, ruošia dovanėles. Kviečiai beveik nesirodo dalyviams ir su jais nebendrauja, taigi darbas iš dalies lieka nepastebimas, bet tame ir visa esmė. Išmokti taip veikti, išmokti daryti tai, ko beveik nenori, vardan kito.)

Ir taip begyvendamas suradau labai daug pirmų kartų. Tai dalykai, kurių dar niekada nesu daręs, maistas, kurio dar nesu ragavęs, dar niekuomet neregėti daiktai, vaizdai ir taip toliau. Pirmi kartai.

Ir sumaniau juos užrašinėti, ir sau rašau pirmų kartų dienoraštį. Kiekvieną dieną stengiuosi parašyti nors vieną dalyką, kuris įvyko šiandien, ir kurio dar nesu daręs/matęs anksčiau. O tuomet galiu pažvelgti į save — jei vieną dieną parašyčiau “išbandžiau naują tušinuką”, vadinasi, jau negerai.

Gal ir tu nori atsigaivinti gyvenimu?

Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų. Andrius Mamontovas

Nuomonių dar nėra

Stay Hungry. Stay Foolish.

Tiesiog, nenoriu komentuoti. Pamatyk ir pajausk.

Viena nuomonė

Kaip vienu metu dirbti vieną darbą

Jeigu dirbi kompiuteriu, turbūt esi pripratęs vienu metu daryti daugybę darbų. Tačiau dažniausiai tai neišeina į naudą — kai vienu metu darai du darbus, užtrunki daugiau nei dvigubai ilgiau. Mokėti susikaupti ir nesiblaškyti labai vertinga. Tikrai negaliu teigti, kad puikiai tą sugebu. Tačiau yra metodų, kaip įvaldyti šią techniką: pateikiu patarimus iš savo patirties ir Zen to Done:

Pasirink vieną darbą, kurį darysi, ir nutark, kiek laiko jam skirsi (ar tol, kol pabaigsi, ar, tarkime, 30 minučių. Jeigu pasirinksi fiksuotą laiką, gali praversti nedidelės laiką matuojančios programos, kaip CoolTimer (Windows’ams) arba Minutes (Widget’as Mac’ui)).
Aiškiai pasakyk sau, kad svarbu pradėti. Jeigu turi parašyti straipsnį, įsijunk programą ir parašyk pirmus sakinius (kad ir kaip tingėtum iš pradžių). Vėliau viskas pradeda eiti savaime. Gera pradžia — pusė darbo {:
Džiaukis darbu. Jeigu nelabai norisi jį daryti, pagalvok, ką jis tau duos. Dažniausiai rezultatas būna vertas tos užduoties, tegu tai įkvepia dirbti. Negalvok apie negiamas darbo puses. Tačiau jei niekaip nesugebi surasti teigiamybių, gal tau to apskritai nereikia daryti? Kartais tai geriausia išeitis.
Pasirenk susikoncentruoti. Tai reiškia, išjunk visas nereikalingas programas, jeigu darbui nereikės, išjunk internetą, telefoną, susitvarkyk darbo stalą — pašalink viską, kas gali trukdyti. Tokios programos kaip “Gmail Notifier” yra patogios, bet niekas netrukdo susikaupti labiau, nei jos. O telefono išjungimas gali atrodyti gana drastiškas veiksmas, bet tai padeda (bent išjunk garsą ir padėk toli).
Muzika fone taip pat gali blaškyti dėmesį. Pabadyk vieną kartą darbą atlikti klausydamasis muzikos, kitą kartą tyliame fone ir įvertink, kaip darbas eina greičiau. Aš niekada nesugebu nieko parašyti klausydamasis muzikos, kiti negali dirbti, kai fone niekas neskamba.
Nuolat klausinėk savęs, ar darai tai, ką reikia. Bent pradžioje šitie klausimai (erzinantys, žinau) labai reikalingi, ilgainiui, kai pradėsi pasitikėti savo galimybėmis koncentruoti dėmesį, jie savaime pranyks.
Jeigu tave pertraukia, užsirašyk gautą informaciją ir pasidėk toliau. Neleisk prapulti gerai koncentracijai ir nepradėk vienu metu dirbti kelių darbų.
Jeigu negali susitvardyti ir būtinai nori pasitikrinti el. paštą/pereiti prie kitos užduoties, giliai įkvėpk, nusiramink, susikaupk ir grįžk prie darbo. Ilgainiui priklausomybė nuolat tikrinti paštą dingsta {:
Jeigu būtinai turi keisti užduotį (neišvengiamai), užsirašyk, kur baigei, kad grįžęs labai lengvai galėtum susigaudyti, ką daryti toliau.
Išlik ramus. Svarbiausia nejausti daugiau streso dėl vieno darbo vienu metu. Daryk pertraukėles, giliai pakvėpuok, gali net išeiti laukan. Grįžęs ir kupinas jėgų toliau koncentruotis, tęsk darbą. Visada išlik ramus.
Kai baigsi darbą, pasidžiauk savimi ir padovanok sau dešimt minučių el. pašto/blogų ir kitokių nuodėmingų veiklų {: Bet nepersistenk ir pereik prie kitos užduoties, nes labai gerai žinai, kaip ilgai gali užtrukti vienas blogų paskaitymas…

Šie patarimai ir praktika, praktika, praktika gali iš visiško multi-tasker’io padaryti susikapusį ir produktyvų žmogelį. Pagalvok, ar tau to reikia, ir jeigu manai, kad tai pravers — sėkmės mokantis!

Nuomonių dar nėra

Daryk tai ir nepaisyk jų

Kent Keith – People Are Often Unreasonable

People are often unreasonable, illogical, and self-centered;
Forgive them anyway.
If you are kind, people may accuse you of selfish, ulterior motives;
Be kind anyway.
If you are successful, you will win some false friends and some true enemies;
Succeed anyway.
If you are honest and frank, people may cheat you;
Be honest and frank anyway.
What you spend years building, someone could destroy overnight;
Build anyway.
If you find serenity and happiness, they may be jealous;
Be happy anyway.
The good you do today, people will often forget tomorrow;
Do good anyway.
Give the world the best you have and it may just never be enough;
Give the world the best you have anyway.

You see, in the final analysis, it’s all between you and God;
It was never between you and them anyway.

From Do It Anyway: The Handbook for Finding Personal Meaning and Deep Happiness in a Crazy World

According to the author, Mother Teresa was so moved by these commandments that she hung them on a wall in her orphanage in Calcutta.