Google Chrome

ChromeVisa blogosfera dabar apie tai dūzgia. Google pagaliau išleido ilgai lauktą savo naršyklę, kurią pavadino “Chrome”. Ta naršyklė iš tiesų buvo taip seniai laukta, jog niekas jos jau ir nebesitikėjo. Aš pats lioviausi tikėtis, kai Google pradėjo labai remti Firefox, prikepė jai plug-in’ų ir labai aktyviai reklamavo. (Beje, tai iš tiesų keista, bet visai neseniai Google pratęsė reklamos susitarimą iki 2011. Kam jiems tai?)

Chrome slaptai buvo kuriamas apie du dvejus metus. Taip slaptai, kad net patys Googliečiai apie tai sužinojo neseniai. Bet tie du metai tikrai subrandino įspūdingų vaisių. Ši naršyklė parašyta nuo nulio. Retai kas tam ryžtasi — Firefox turbūt buvo tik patobulėjusi Mozilla naršyklės versija, Internet Explorer nematęs pilnos revizijos… velnias žino kiek laiko, jei iš viso matęs. Tačiau naršyklės kūrėjų komanda viską perkūrė iš pačių pagrindų. Tarkime, dabar visos naršyklės yra vienas procesas kompiuteryje. Jei vienas langas ar kortelė užlūžta, viskas užlūžta. Kaip gaila. Ir deja, kaip pažįstama. Chrome kiekviena kortelė yra atskiras procesas, atskira RAM talpykla, iš pilnai Sandbox (žmonių kalba tai reiškia ne tik stabilumą, bet ir saugumą, kuriuo kiti negali pasigirti). Kita inovacija — JavaScript interpretavimas. Kodas yra kompiliuojamas ir tik tada paleidžiamas. Žmonių kalba tai reiškia, kad viskas veikia 10 kartų greičiau už Safari ir 56 kartus greičiau už Internet Explorer. Penkiasdešimt šešis kartus! Tiesa, atvaizdavimo variklis pasiskolintas iš Apple — panaudota atviro kodo WebKit. Tikras malonumas dizaineriui. Ir dar daugybė begalybė kitų dalykų: labai kieta apsauga nuo phishing, galimybė išsaugoti puslapius kaip programas su nuoroda darbalaukyje, jau yra lietuviška versija, o kiek ten visko daug. Tačiau viskas pačioje minimalistiškiausioje vartotojo sąsajoje.

Sveikinu Google už projektą. Ir sakau — Firefox jau nebemadinga. Eik ir parsisiųsk Chrome arba skaityk oficialų komiksą. (O aš pats vis dar laukiu — kol kas išleista versija tik windows’ams).


Death Note

 

Death Note

Supratau, jog visgi neišvengsiu neparašęs apie tai. (be to, ir šiaip jau laikas kažką parašyti po beveik dviejų mėnesių pertraukos). Death Note yra manga (japonų komiksas, paprastai sakant), pagal kurią buvo sukurtas 37 dalių anime (japonų animacinis filmukas, taip pat parastai sakant), pagal kurį buvo sukurtas dviejų dalių vaidybinis filmas, ir dar parašyta knyga.

Pirma godžiai pasižiūrėjau anime. Žiūrėjau angliškai dubliuotas serijas, išskyrus kelias paskutines, kurių dubliuotų nebuvo. Jeigu sumanysi žiūrėti ir jei principai leidžia žiūrėti dubliuotus filmus, tikrai siūlau. Nes dubliuota tikrai labai kokybiškai. O skaityti greitai einančius titrus kartais sunku ir tai griauna dalį malonumo.

Dar skaičiau manga, laimei, anime buvo sukurtas beveik idealiai tiksliai (net dialogai atitinka originalų tekstą), taigi jei pasižiūrėsi anime, manga nebus “privaloma”.

O po to dar pasižiūrėjau ir tą visą vaidybinį filmą. Jokiu būdu nedaryk to iš pradžių, nes jis sukurtas nelabai vykusiai, o sužinosi daug svarbių dalykų, kurie sugriaus anime žiūrėjimo prasmę…

Tokia trumputė mano pažinties su Death Note istorija. Kaip gauti visus šiuos dalykus nepasakosiu, jog netyčia neįtartum manęs darant ką nors bloga (:

Apie patį anime: jį net labai daug anime matę žmonės vadina vienu geriausiu. Jo idėja puiki, veikėjų charakteriai labai gerai apgalvoti ir dažniausiai idealiai tinkantys tiek tam tikroje situacijoje, tiek viso anime kontekste. Bet vienas dalykas visame šitame tiesiog pakeičia žiūrovas — psichologiškumas. Jis toks aštrus, tikslus, įžvalgus ir kerintis, jog aplenkia turbūt bet kurį mano matytą filmą. Kova dėl gyvybės ir pergalės vyksta tarp dviejų labai genialių protų, kurie nenusileidžia vienas kitam. Žiūrovui belieka spirgėti ir grožėtis, kaip rutuliojasi scenarijus. Šiam, beje, taip pat netrūksta gausybės gerų idėjų.

Iš esmės noriu pasakyti, kad jei turi laisvo laiko (vien pasižiūrėti visas serijas trunka apie 20 valandų), eik ir žiūrėk. Nes dar nesutikau žmogaus, kuris pamatęs Death Note, liktų nusivylęs. Arba toks pat, koks buvo.

Aaa, o jei nori greitai susigadinti visą įdomumą, tai skaityk vikipediją arba wikipedia.

(sau pačiam apie gyvenimą paskutiniais mėnesiais: darbas, darbas, kaimas, mėnuo juodaragis, ir vėl darbas. mm. vasara, ne daugiau ir ne mažiau.)


Skafandras ir drugelis

Tokio filmo nemačiau jau seniai. O reikėjo, jau trūko tokių… ir tokio sunkumo gerklėje pažiūrėjus, ir tokių minčių, kai jau net negalvoji, kas buvo ar bus, tik dar ilgai sėdi ir žiūri į raides, lipančias aukštyn ekranu. Tikrai vienas stipriausių mano matytų filmų. Apie ką jis plačiai pasakoti neverta: labai pilnavertį gyvenimą gyvenęs vyras po širdies smūgio patenka į būseną, kurioje jis gali judinti tik savo akies voką, galvoti ir girdėti.

Apie gyvenimą, norą gyventi, kūrybą, tokią, kuri gyva visur ir visada. Kuo mažiau apie filmą žinosi, tuo geriau.

Bet pamatyti būtina. Tikrai. Būtina.

IMDB: Le scaphandre et le papillon


Didžioji MacBook Apžvalga

MacBook’ą intensyviai naudoju jau beveik metus, o labai seniai buvau pažadėjęs apžvelgti visus mako pliusus ir minusus kuo objektyviau. Pasistengsiu. Apžvalga išėjo tikrai netrumpa, tad patariu skaityti tiems, kam aktualu.

Kompiuteris

Kompiuteris

Pliusai:

  1. Gražus. Labai gražus. Nes tokie jau žmonės iš Apple, jie tiesiog negali leisti sau pagaminti gaminio, kuris nebūtų visų pirma estetiškai malonus pažiūrėti. O su gražiu daiktu maloniau ir dirbti.
  2. Viskas, ko gali reikėti. Neblogi garsiakalbiai, geras mikrofonas ir tikrai nebloga web kamera. Minčių nusipirkti atskirą gaminį, kuris kompensuotų trūkumus nekyla, nes beveik nėra ką kompensuoti. Be to, kai visi šie dalykai integruoti ir visada parengti naudoti, nebūna taip, kad prasidėjus Skype skambučiui reikėtų chat lange rašyti “lukterk, susitvarkysiu mikrofoną ir prisijungsiu kamerą”.
  3. Greitas ir praktiškas procesorius. Dvibranduolinis 2GHz procesorius tikrai nesudaro įspūdžio, kad naudojiesi nešiojamuoju kompiuteriu. Be to, praktiškas: dabar jau nebe PPC, bet Inter procesorius leidžia šalia Mac OS turėti ir Windows’us (juk kartais jų prisireikia…)
  4. Smulkmenos. Būtent jos ir yra svarbiausias dalykas, nes jų dėka daiktas nustebina tuomet, kai nesitiki. Daug jų, paminėsiu kelias: jei netyčia užkliudai krovimosi laidą, tai kompas nepadaro milžiniško bum ant grindų, nes kroviklio laidas magnetinis. Jis tiesiog atšoka nuo kompiuterio. Laukelis pirštu varinėti ir taip valdyti pelę taip pat gudrus — jei po jį stumdai du pirštus, juda ne pelė, o slenkasi vaizdas (scroll),  kliktelėjimas dviem pirštais veikia kaip kliktelėjimas dešiniuoju pelės mygtuku ir t.t. Klaviatūros mygtukai taip pat labai patogūs.

Minusai:

  1. Makai yra brangūs. Faktas, kad jie gerokai brangesni už panašių parametrų kitų firmų kompiuterius. Nes moki už aukštą kokybę, ir ji ne pigi. Bet, atrodo, atsiperka. Visų pirma, kokybišką daiktą malonu naudoti, antra — kompiuteriai ilgaamžiškesni nei PC (žinau žmonių, sėkmingai naudojančių ir 8 metų senumo Makus. Ir tokie kompiuteriai čia nelaikomi visiškomis senienomis, tai visai normalu).
  2. Baltas kompiuteris nors ir gražus, bet labai greit susipurvina ir tie susipurvinimai iškart matosi. Iki įsigijant MacBook beveik nevalydavau kompiuterio, dabar kažkaip tenka… O juodas šito kompiuterio brolis turi kitą minusą — iškart matosi susibraižymai.
  3. Tik du USB portai. Vieną naudoja pelė, kitą — dažniausiai prijungtas išorinis kietasis diskas. Tad jei reikia prijungti kitą USB įrenginį, tenka atjungti vieną iš šitų. O jei tenka prijungti du, arba net tris? Kituose Makuose USB portų daugiau, bet šitame jų stygius tikrai jaučiamas.
  4. CD rašytuvą dengia tik dvi plonos medžiaginės juostelės, nėra normalaus dangtelio. Tiesiog kartais atrodo, kad ten gali būti nelabai švaru, o visgi švara ten būtina. Hm.
  5. Visko integravimas yra ir gerai (nes niekuo nereikia rūpintis), bet kartu ir sukelia tam tikrų problemų tiems, kuriems patinka viską ardyti/keisti/permontuoti. Man tikrai nesinori atnaujinti mikrofono, bet ką žinai, gal kas nors norės. Ir tuomet jam kils šiokių tokių problemų. Džiugu bent tai, kad paprastuose MacBook’uose baterija yra keičiama gana paprastai ir nėra įmontuota giliai ir nejudinamai, kaip MacBook Air.
  6. Ir visokios smulkmenos. Kažkas sako, kad ekranas radioaktyvus. Kažkas kalba, kad laidai labai žalingi aplinkai (ta prasme, nemesk į konteinerį mako). Visko kalba, bet šito nepatikrinsi ir man viskas čia gerai (nesijaučiu paveiktas gama spinduliais).

Laiko mašina

Operacinė Sistema ir Programos

Pliusai:

  1. Viskas vėl labai gražu. Visos ikonos – didelės ir stilingos. Animacijos – kur reikia ir labai sklandžiai. Ir tas tikrai neerzina (nebent turi labai daug gykiško kraujo). Principas jų paprastas ir malonus: kurti žmogišką operacinę sistemą. Kuri būtų kiek įmanoma labiau user-friendly. Todėl visi pakeitimai yra nedaromi iškart (click – boom -kas čia įvyko?), bet jei tai svarbu, viskas yra parodoma animacija (kodėl tas langas čia atsirado ir t.t.). Perėjus nuo Windowsų, kur viskas vyksta be jokių animacijų (išskyrus Vistoje, kur su animacijomis jau persistengta), tai labai maloniai stebina.
  2. Viskas yra itin kokybiška. Visos programos rašomos labai kruopščiai ir neatmestinai. Niekada neužmirštamas geras dizainas. Jei galima, visada parūpinama integracija su kitomis sistemos dalimis. Visa vienybė (tarp operacinės sistemos ir programų) išlaikyta, o bet koks nukrypimas nuo standartų yra nemaloniai sutinkamas. Po windowsinių programų stilių ir veikimo šurmulio tikrai malonu žinoti, kad nustatymai visada bus toje pačioje vietoje (kaip ir pagalbos meniu ir t.t.) O programos, kuri būtų windowsams ir kurios man trūktų make, dar nebuvo. Netgi tų pačių programų (kaip VLC) analogai Mac OS veikia žymiai geriau ir gudriau. Kodėl – neįsivaizduoju, bet tai labai smagu {:
  3. Viskas iš karto parengta. Gavus naują kompiuterį (ar perinstaliavus operacinę sistemą) nereikia ieškoti programų, kurios kopijuotų muziką iš audio CD, programų tarkyti nuotraukoms ar kurti filmams, nes viskas iškart parengta. Ir iMovie tai ne Windows Movie Maker, nuo kurio norisi eiti kuo toliau. Iškart randi programas beveik viskam, ir randi jas labai kokybiškas (žr. 2 punktą).
  4. Unikalios galimybės. Ir visada žingsniu priekyje. Kitose operacinėse sistemose tiesiog nėra tokių inovacijų, kurios seniai įdiegtos Mac OS. Dar smagiau yra patyti, kaip tobulėja Windowsai. Mac OS įdiegė labai greitą failų paiešką (mano labai pamėgtą įrankį. Paieška tokia greita, jug man paprasčiau paspausti paieškos mygtuką ir įvesti kelias raides, nei pakrauti programą iš programų aplanko), tokią failų paiešką jau matome Vistoje. Makas įdiegė dashboard widgets — ir štai po kelių metų tokie atsirado Windowsuose. Dabar Mac OS šoka dar toliau: nuolatiniai back’upai (turiu visas savo kompiuterio versijas nuo lapkričio), kurie turbūt bus nukopijuoti į dar kitą Windowsų versiją, ir daug kitų naujovių. Tiesiog: galimybės, kurių nėra niekur kitur, čia ateina pirmiausiai.
  5. Saugumas. Virusų nėra. Sakyk ką nori, antivirusinės nenaudoju, nes virusų tiesiog nėra. Buvo visokių badymų, bet jie nepavyko. Toks geras jausmas, kai žinai, jog tavo kompiuteris saugus.
  6. Programuotojo rojus. Php, python, ruby, rails, apache ir visas milžiniškas programavimo paketas su visų įmanomų kalbų dokumentacija. Sunku surasti sistemą, kuri būtų galingesnis įrankis programuotojui. Ir viskas nemokamai.
  7. Kiti dalykai: viskas veikia itin greitai (štai kas nutinka, kai programas + hardware gamina viena kompanija), itin integruotai, atnaujinimai pakankamai dažni (ir tai yra gerai), dar daug visko, kas dažnai nustebina.

Minusai:

  1. Už kokybę reikia mokėti. Kaip yra tradicija makui gaminti tik pačios aukščiausios kokybės programas, taip yra ir tradicija už jas visada imti nedidelį mokestį. Nemokamų programų makui nedaug, o ir tos tėra tik nelabai vykę windowsinių programų portai į Mac OS (nėra mano išgirtosios integracijos ir kitų dalykų). Užtat shareware programų už kelias dešimtis dolerių – apstu. Būtent jos ir turi mano minėtą kokybę. Tad jeigu nori naudoti freeware makas nelabai tam tinkamas. Bet jeigu galėjai už kompiuterį sumokėti nemažai, turbūt galėsi sumokėti ir už programas.
  2. Minėtas grožis ir animacijos gali erzinti. Bet jų tikrai nėra tiek daug, kiek galėjo pasirodyti. Priprantama.
  3. Kiek sunkiau priprasti prie draugiškumo vartotojui tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, gerai prisimenu pirmus bandymus prisijungti prie namų bevielio tinklo. “There was an error connecting to blah blah”. Ir nieko daugiau tu iš jo neišpeši. Niekaip. Windowsuose gauni bent klaidos numerį ar dar ką nors. Čia viskas labai draugiškai: jokių įtartinų skaičių. Tai taip ir spėlioji, kas gi čia blogai…
  4. Svarbu suprasti, kad Mac OS yra kitokia nei windows. Išjungimo mygtukas kitoje pusėje. Maximise mygtukas nelabai egzistuoja. Ir apskritai, beveik viskas yra kitaip. Beveik viskas yra geriau, bet kitaip. Ir tenka priprasti. Ko windowsų veteranai kartais nesugeba…

Apibendrinimas ir kitka

Makas yra sutvertas tau, jei esi nors kiek labiau pažengęs kompiuterio vartotojas ir už darbo instrumentą gali sumokėti daugiau. Šalia labai gero daikto gausi tai, kas nėra aprašyta jokiame vartotojo vadove: pakliūsi į naują, “kitaip mąstančių” bendruomenę, kurioje žmonės labai linkę padėti vienas kitam. Nes Apple – ne tik kompiuteris, šiaip ar taip. Tai ir tam tikra filosofija.

Sėkmės naudojantis {:


Zeitgeist

zeitgeist-themovie.jpgToks filmas.

Šis tas objektyvaus: filmą sudaro trys dalys. Pirmoji yra apie religijas, daugiausia apie krikščionybės kilmę. Antroji dalis yra apie rugsėjo 11-tąją, įrodoma, kad tai ne pirmas atvejis, kada terorą prieš savo tautiečius suorganizavo pati JAV. Trečioji dalis yra apie JAV ir pasaulio ekonomiką ir bandymus sukurti vieną pasaulio valstybę, kurioje būtų kontroliuojamas kiekvienas žmogus.

Kas man patiko – tai tam tikras švietimas. Yra ką naujo sužinoti. Bet…

Pirmiausia užkliuvo tai, kad visą laiką kalbama tokiu “konspiracinės teorijos” tonu ir tekstu. Daugybė visokių simbolių ir metaforų pačiame filme suteikia jam visiškai “brainwashing” efektą. Po to taip nemaloniai jautiesi.

Dėl turinio – erzina tai, kad į krikščionybę žiūrima (ir dėl to ant jos varoma) tik per istorinę prizmę, tai, kas ji buvo, ne tai, kas yra. Religinės kontrolės laikai jau baigėsi (baigiasi), dabar inkvizicija niekaip neįmanoma. Dabar religija pavirto tuo, kuo ji turėtų būti — būdu gyventi geriau, be smerkimo, bet su patarimais.

Antros dalies turinys buvo girdėtas ir erzino mažiausiai. Taip, aš manau, kad rugsėjo 11-toji tikrai galėjo būti suorganizuota JAV tarnybų, siekiant sudaryti palankią visuomenės nuomonę dėl karo Irake.

Trečioji dalis buvo apie tarptautinę bankininkystę, kaip ji prisidėjo prie karų kurstymų ir kitokių nelaimių. Taip gali būti, bet man tas tikrai nėra labai aktualu. O masinė žmonių kontrolė ir viena pasaulinė vyriausybė – laimei, mes dar turime valstybę. Ir nors ji jau dalinai priklausoma nuo ES, jaučiuosi pakankamai laisvas.

All in all, šiek tiek sąmokslo teorijos, šiek tiek brainwash’o, šiek tiek tiesos. Verta pamatyti, jei manai, kad sugebėsi atsakyti sau į klausimą – “kuo aš tikiu ir kuo noriu tikėti?”.


Varpas

Šiandien (pastaba: įrašas perkeltas iš kito blogo ir tai iš tiesų vyko vasarį, atrodo) buvau naujo Audriaus Stonio filmo “Varpas” premjeroje. Filmas yra apie Platelių ežere gana seniai paskendusį varpą, jo paieškas ir kaimo žmonių pasakojimus apie tai. Būtent šie pasakojimai ir sukuria visą intrigą — ne todėl, kad visi žinotų varpo legendą, bet todėl, kad jie, vos išgirdę klausimą apie varpą, sako nieko nežiną, nutyla ir neturi ką atsakyti. Visi senieji gyventojai lyg slepia varpo paslaptį ir nenori nieko atskleisti. Yra užrašyta istorija apie vieną grafą, kažkada ištraukusį paskendusį varpą, tačiau vėliau, paprasšytas keisto žmogaus, jį vėl paskandino. Ir tai ne visos legendos apie tą varpą…

Pats filmas nuostabiai gražus. Visi vaizdai itin kokybiški, pribloškiančiai gražūs, skirtingi ir jų daug. Žiūrėti gražų filmą malonu apie bet ką, o kai filmas yra itin gražus… Filmo vaizdais likau labai sužavėtas.

Hm, man atrodo, recenzijų rašyt nemoku, o gal net ir nesistengiu. Bet vis tiek labai rekomenduoju šį filmą pamatyt, jei tik pakenčiat dokumentiką. Nes jis labai keri {:


Tvit-tvit Twitter!

Girdėjai tokį? Tai vienas greičiausiai populiarėjančių interneto puslapių, kuris jau spėjo sukelti psichozę Amerikoje. Tame puslapyje šimtai tūkstančių narių atsako į vienintelį klausimą – ką jie dabar veikia? Į klausimą atsako ne daugiau 140 ženklų. Jų draugai arba stebėtojai nuolatos mato jų būseną. Ir tai smagu, tikrai.

Problema tik ta, kad vienam su savimi apie gyvenimą rašyti neįdomu. Lietuvių nedaug. Todėl kviečiu visus savo draugus, priešus, skaitytojus, slapukus ir agentus registruotis, jungtis bendrauti naujausio trendo nete pagalba {;  Twitteryje aš sniegas, įsimesk mane į draugus {:

Žinoma, dar reikia paminėti, kad psichozę užatlantėj kurstyti padeda tai, kad ten būsenai keisti visai nereikia kompo, žmonės tam daugiausia naudoja SMSus. Na, Lietuvoj su tuo nieko nesigaus, nebent jūsų nebaugina tarptautinių žinučių kaina… Užtat programų Windowsams yra kiek tik nori.

070322_twittering_ninja

P.S. Rašau iš savo MacBooko. Skaitytojai matyt žino, kad tai buvo mano svjonė nr. o, bet savo džiaugsmus aprašysiu kiek vėliau.


VIRB. MySpace laidotuvės.

Prieš kelias dienas viešumai atsidaręs MySpace analogas VIRB iš tiesų yra neprilygstamas. Su jo galimybėmis negali konkuruoti ne tik MySpace, bet ir kiti panašūs puslapiai – Bebo, Facebook ir t.t. Žinoma, galimybės dar ne viskas. Tokiuose puslapiuose svarbu visai ne tai, o tai kiek, tavo draugų jau yra ten užsiregistravę. O kol kas ten – tušti laukai. Taigi, MySpace dar palaidoti negalima. Bet aš tikiuosi, kad tas laikas ateis…

O dabar apie patį VIRB:

  • Visiškai nemokamas, tačiau tavo puslapyje netalpina galybės reklamų. (Tai atrodo nesuvokiama po maispeiso)
  • Galima paprastai redaguoti stilių, visai nereikia išmanyti CSS, kaip tą reikėjo daryti MySpace.
  • Galima tvarkyti išdėstymą! Ooo, kaip trūko to MySapce. Pasitelkus pilnai redaguojamą CSS ir HTML galima susikurti kokį tik nori dizainą, ir visiškai nešlykščiai, kaip neretai nutinka ten.
  • Leidžia talpinti fotografijas, video, tačiau jei tu nesi atlikėjas, neleidžia įkelti dainų. Šito trūksta…
  • Blogas čia atrodo žymiai geriau, nei MySpace. Ir šiaip modulių daugiau.
  • Tačiau turbūt esminė savybė – VIRB apjungia viską, ką aš talpinau bent 5 skirtingose vietose – blog’ą (wordpress), dainų statistiką (last.fm), meną (deviantART), fotografijas (flickr), asmeninę atmosferą (sniegas.net).

Naudoji MySpace? Išbandyk ir VIRB. Aš jau ten.


Pravda, nepravda ir ekologija.

Pravda.lt atsinaujino, jei dar negirdėjai. Jau apie mėnesį, todėl anokia čia naujiena. Atnaujino ją Gauminos genijai, ir dievaži koks mielai širdžiai AJAX’as dabar ten, nekreipiant dėmesio į ne vieną sistemos klaidą visai ne vietoj.

Dabar sistema labai miela ir gyva – paprasta komentuoti ir svarbiausia – balsuoti. Viskas labai primena Digg sistemą, bet ji tokia prasta ir tuo geniali, kad nieko nepakeisi. Vertinti galima variantais “Pravda” ir “Nepravda”. Pirmasis duoda +1 tašką, antrasis -1. Vertinti galima ne tik straipsnius, kurie, beje, labai savotiški, subjektyvūs – žodžiu Pravdiški, tokie, kokių tikiesi iš jų -  bet ir komentarus.

Mmm, ir vyksta daug visokių apklausų ir konkursų.

Kaip naujienų portalas gal ir prastas, nes nieko konkretaus iš jo nesužinosi. Bet ei, ne toks dar mano amžius, kad kasryt delfį skaityčiau – dedu pravdą ir bookmark’us ir skaitau kasdien {:

Dar šis bei tas apie ekologiją – atsinaujinusi pravda leidžia savo žurnalą (su visomis reklamomis) parsisiųsti tiesiai iš jų puslapio PDF formatu. Ir gerai. Aš už ekologiją, o brangaus ir gero popieriaus visai nereik tiek daug naudoti. Ir dar dažų, kad geroji spaustuvininkė vėžiu neužsikrėstų.

Sveikinimai ir linkėjimai pravdai!

P.S. Ar matei, kad mano asmeninis puslapis atsinaujino? Eik į sniegas.net ir paslankiok.

P.P.S. Ir dar blogui naują išvaizdą uždėjau. Tokia pusė bėdos, bet atsinaujinimo reikėjo jau kuris laikas.


One.lt ir Draugas.lt

…arba kad geri dalykai kartais ateina ir iki Lietuvos.

One.lt yra vienas populiariausių interneto puslapių Lietuvoje. Bene antras po delfio. Tuo tarpu Draugas.lt yra daugiau mažiau užmirštas. Tačiau po kelių įdomių naujovių turiu pakomentuoti šį bei tą.

One.lt

Baisiai didelis portalas. Narių skaičius nenurodomas, bet kažkur skaičiau, kad siekia apie pusę milijono. Ir iš tiesų – sunku surasti bendraamžį, kuris nebūtų “vuonėj”. Sukoncentruotas į mobilųjį telefoną. Ten mokėti reikia už kiekvieną žingsnį – nori daugiau nei 4 nuotraukų? Mokėk. Nori kiek kitokios išvaizdos? Nori daugiau nei 2MB pašto dėžutės? (O apie pašto dėžutę atskira kalba – one.lt el. paštas yra: pats nefunkcionaliausias, pats mažiausias (nu gal ne pats pats, bet surasti tokius, kurie duoda mažiau už 2MB – labai sunku) ir pats populiariausias. Kur jūsų smegenys žmonės?! Buvau sukrėstas, kai ant kažkokio pažangaus leidinio pamačiau kepyklos reklamą. Jokių kitų kontaktų, tik el. paštas – kažkas@one.lt. Mane apima neviltis. Ir pats nefunkcionaliausias, nes visi kiti turi normalų pašto vaizdavimą, o one ir toliau viską atidarinėja textarea bloke be jokių linkų, ką jau kalbėt apie rich text. Nu nervas ima žiūrint.

Kaip bendravimo portalas – ne ką mažiau šlamštas. Nėra jokių bendrų forumų, nuotraukų galima įsikelt tik keturias ir mažytes, visas bendravimas pagrįstas komentarais profilyje. Ir žinoma, niekas ten niekada nediegia jokių naujovių.

Kitas dalykas, kurį nežinia kokio velnio kenčia visi vuonistai – portalas ir žiauriai, žiauriai lėtas. HTML kodas ir visa kas su juo susiję padaryta idiotiškai nepraktiškai. Ir dar ypač bukas dalykas – kai paspaudi ant one.lt logotipo kampe, tave atjungia. Jokios normalios prisijungimo sistemos.

Dievaži, aš NEAPKENČIU ONE.LT.

Draugas.lt

Didelis kontrastas vuonei. Pradėkime nuo el. paštas – nemokamos pašto dėžutės dydis – 3GB, arba 1500 kartų daugiau. Puikus ir lengvas AJAX valdymas. Nepalyginama su one. Ir žinoma – saugumas. One.lt iš viso nežino tokio dalyko kaip https.

Pats portalas irgi visai kas kita – puikus ir grakštus css, modernios AJAX technologijos… Su apsamanojusiu one.lt karkasu nepalyginsi. Ir žinoma, greitis. Nes viską talpina vardas.lt, kas reiškia didžiausią greitį Lietuvoje. Čia galima įkelti 15 nuotraukų, yra normalus forumas ir normali vartotojų paieška. Vartotojų apie 180 000. Pakankamai.

Kažką ypatingo išskirti būtų sunku dar. Tiesiog geras ir išbaigtas portalas.

O pabaigai… na, nieko čia apibendrinti nereikia – vieną gyriau, kitą suvariau. Tik būtų gera ant širdies, jei one.lt būtų nors kiek ne tokia mokama, nors kiek modernesnė, arba bent jau negyva.



Mane rasi

TwitterTumblrFacebookBehanceLinkedInGoogle BuzzFlickrdeviantArtVimeoYouTube

Twitter

  • himno giedojimas V. Kudirkos aikštėje - trumpiausias (2 min?) masinis renginys, kuriame buvau (: 3 weeks ago
  • Beje, žinau, kad daug kas rodo live-stream'ą, štai lifehacker'io sąrašas: http://bit.ly/9sgq7M Tačiau VISI jie turi location restrictions. 1 month ago
  • Stebiu Danija vs. Olandija. 2010, ir niekas negali live-streaminti vaizdo internetu? Tenka tenkintis fifos text-sreamu. 1 month ago
  • SQLBuddy (http://www.sqlbuddy.com/) dėka galiu nebenaudoti PHPMyAdmin. Jei administruoji MySQL duombazes, būtinai išbandyk. Gėėėėris. 2 months ago
  • Smashing Magazine naujausiame įraše yra ir mano wallpaper'is: http://ow.ly/1FKRk Komentarai džiugina. 3 months ago

Flickr

IMG_0885IMG_0897IMG_0867IMG_0863IMG_0861IMG_0857