Draugas.lt saugumo pažeidimai
Ilgai nerašiau, bet… pasiruošimas egzaminams, egzaminai ir vasara + inercija neberašyti. Apie viską vėliau, bet jau greitai.
Iš tiesų noriu parašyti apie vieną LABAI GRUBŲ saugumo pažeidimą draugas.lt puslapyje. Anksčiau jį gyriau lygindmas su one.lt, ir funkcionalumo, patogumo bei kainos aspektais jis tikrai lenkia vuonę. Bet šitas atradimas rodo, kad jie dėjo ant vartotojų ir nesirūpina jų saugumu. Tad kas gi čia tokio nutiko? Štai kokį laišką iš jų gavau:
Laiške prie visų kitų gėrybių buvo mano slaptažodis. Tiesiog užrašytas. Šiaip visos sistemos (net mano pačio programuotos) slaptažodį užkoduoja registracijos metu (prieš tai išsiunčia vienintelį laišką su dar neužkoduotu slaptažodiu) ir vėliau jo neįmanoma atkoduoti. Vartotojo prisijungimo metu jo įvestas slaptažodis užkoduojamas tuo pačiu metodu ir jei registracijos ir bei įvestojo slaptažodžio užkodavimo rezultatai sutampa, vadinasi, slaptažodis įvestas teisingai.
Tuo tarpu draugas.lt man atsiųsdamas tokį laišką aiškiai parodė, kad jie slaptažodžių nekoduoja. Tai yra GRUBUS saugumo pažeidimas. Štai kodėl:
- Draugas.lt administratoriai gali ramiai nueiti į duomenų bazę, pasiknaisioti po neužkoduotus vartotojų slaptažodžius, tuomet pabandyti, ar jie veikia. Dauguma žmonių visur naudoja tuo pačius slaptažodžius (aš pats naudoju vos kokius 5 skirtingus), taigi jie gali prisijungti prie daaaugybės elektroninio pašto dėžučių. Not fun at all!
- Jeigu kokiam nors hakeriui pavyktų įsilaužti į duomenų bazę, jam nereikėtų vargti dienas ar mėnesius siekiant iškoduoti slaptažodius — viskas jam būtų gražiai pateikta ant lėkštutės ir paruošta greitam vartojimui.
- Nesinori apie tai galvoti, bet… vartotojų duomenų pardavimai? Oh my.
Gali nebandyti iššifruoti tų sujauktų raidelių, aš jau pasikeičiau slaptažodį ir išsitryniau draugas.lt anketą. LABAI rekomenduoju tau daryti tą patį. Po anketos ištrynimo jie klausia priežasties — būtų puiku, jei į laukelį įrašytum nuorodą į šį straipsnį. Jie turi suprasti, atsiprašyti, užkoduoti slaptažodžius, pakeisti sistemą, o tada saugumo žinovai turėtų patikrinti, ar jie tikrai viską padarė, kaip buvo prašyti.
Kas blogiausia — aš nežinau, ar kai pasikeičiau slaptažodį, jie kur nors neišsisaugojo mano seno, o kai ištryniau anketą, nesu tikras, ar ji tikrai ištrinta. Juk šito nepatikrinsi neįlindęs į duomenų bazę.
Jei turite draugų, kurie užsiregistravę tame puslapyje, persiųskite jiems šitą įrašą.
Žodžiu. Labai, labai negerai, drauge.lt. Beje, šį tinklaraščio įrašą nusiųsiu draugas.lt administracijai, tikiuosi jie galės ką nors pakomentuoti.
Draugas.lt atsakė:
Susipazinom su jusu pastabomis. Deja turime pripazinti, kad jos visiskai
teisingos. Tiesos delei noretume pazymeti, kad per 8 darbo metus nebuvo,
nera ir tikrai nebus atveju, kad administruojantys zmones galetu nutekinti
informacija apie vartotoju slaptazodzius, nes su sia informacija dirba vos
pora laiko patikrintu, visiskai patikimu ir 100% kompanijai lojaliu
darbuotoju. Zinoma, visada islieka teorine isilauzimo i svetaine galimybe,
bet si saugumo klausima sekmingai sprendzia musu hostingo paslaugu tiekejai
(nei vienas is gausybes bandymu isilauzti i svetaine per minetus 8 metus
nebuvo sekmingas).Neziurint i mano minimus argumentus mes imones viduje butinai svarstysime
jusu issakytas pastabas ir bandysime spresti jusu ivardintas problemas.
Tikimes supratimo, jog tai ne vienos dienos darbas, todel pilnam problemos
sprendimui konkretaus termino ivardinti nenoretume.Dar karta dekojame uz teisingas pastabas ir labai pasistengsime pateisinti
gera savo imones varda.
Ne tik apie Skype mirtį
Ar ilgai mums dar reikės Skype/MSN’ų/ICQ?
(na gerai, paskutiniai du Lietuvoje praktiškai numirę, tad — kaip ilgai mums reikės skaipo?)
Mano spėjimas — reikės dar apie 5 metus. Na, bent tuomet turėtų pradėti vykti kritinis lūžis, kai žmonės supras, jog jiems nereikia atskirų programų trumposioms žinutėms.
Trumpoji versija: didieji portalai pareis prie atvirojo ir bendrojo Jabber protokolo, TŽ (trumpųjų žinučių) programa taps integruota socialinių tinklų dalimi, pagrindiniai puslapiai supanašės į atskiras programas.
Ilgoji versija: pirma, perėjimas iš Skype būtinas dėl uždaro jo protokolo. Nors egzistuoja Skype Developers Center, kuriame galima gauti informacijos apie klientų kūrimą, tačiau Skype kol kas draudžia alternatyvių klientų kompiuteriams kūrimą. Egzistuoja mobilieji sprendimai (Nimbuzz, fring), tačiau bendrai protokolas yra uždaras. Visos kitos (arba beveik visos) TŽ programos turi atvirus protokolus (MSN, ICQ, AOL ir t.t.) Jos populiarios skirtinguose žemės kampeliuose (AOL — JAV, QQ — Japonijoje, GaduGadu — Lenkijoje, o Lietuvoje populiariausias mūsų draugų estų kūrinys Skype). Tačiau ilgainiui atskiros programos ir skirtingi protokolai turėtų sunykti. Tam yra nemažai priežasčių.
Pirma, atsirado (ir jau gana seniai, beje) atvirasis TŽ protokolas Jabber. Jis išskirtinis tuo, jog nėra kažkokios kompanijos, kuri kurtų Jabber klientą. Tačiau būtent šis protokolas yra Google Chat (dabar jau ir Gmail dalies) pagrindas, ir kiekvienas Gmail vartotojas automatiškai turi šio protokolo paskyrą. Techniškai Jabber yra puikus, tą rodo ir Gmail’e jau atsiradę video pokalbiai. Bet svarbiausia — Jabber yra pats atviriausias protokolas.
Antra priežastis — viso kompiuterio kraustymasis į internetą. Tai bus itin aktualu po kokių 5-10 metų, kai turėti ofiso programas kompiuteryje, turbūt, bus retenybė. Google Docs ar Zoho Office jau dabar gali pakeisti Microsoft paketą daugumai vartotojų, Apple MobileMe interneto programos — puikus įrodymas, kaip kokybiškai gali atrodyti “Interneto operacinė sistema”. Ši migracija jau akivaizdi el. pašto sferoje (vis mažesnis Outlook ar Mail poreikis).
Taigi šis judėjimas ištiks ir TŽ. Kol kas trys puslapiai turi integruotą TŽ sistemą — Gmail, Facebook ir MySpace. MySpace populiarumas per kelis artimiausius metus kris, nes šis portalas tikrai neatsilaikys prieš Facebook galią. Tuomet liks du konkurentai — Gmail ir Facebook. Tačiau labai tikėtina, kad jiems net nereikės konkuruoti, nes vartotojai galės paprastai vienu metu valdyti abu klientus.
Kodėl apie tai kalbu? Pirma, pats labai mielai atsisakyčiau Skype. Ir jau matau tam gana tvirtą pagrindą — šiuo metu turiu 28 prisijungusius Skype kontaktus ir 21 Facebook. Ilgainiui FB tikrai aplenks skype, beliks tik sulaukti kitų žmonių — kritinės masės — perėjimo prie atvirųjų internetinių standartų.
Dar keli dalykai, kodėl tai turėtų įvykti. Dalis žmonių sakytų, jog tai neįmanoma, nes Skype pasikrauna ir visą laiką veikia, o interneto puslapiai greitai išjungiami. Tačiau tai irgi keisis — kitoje Safari versijoje puslapius bus galima išsaugoti kaip programas, o Google Gears dar labiau praplečia tokių programų galią. Kiti skųstųsi mažesne galia ir vaizdo pokalbių trūkumų, bet tą jau paneigė Gmail. Ir taip toliau. Tai neišvengiama.
Tad… ar be manęs yra galvojančių panašiai ir jau planuojančių trinti savo Skype? (:
Laužiam frype.lt muzikos grotuvą!
Frype laužimo įrankis vėl veikia! Parsisiųsk dainas iš Frype labai greitai ir paprastai.
Atnaujinta: dabar konvertavimo procesą iš 3 etapų sutraukiau į vieną, be to, pakeliui išmoksit kaip iš bet ko padaryti MP3 tiesiog su VLC. Skaityk ir mokykis (:
Frype.lt kaip socialinis tinklas nelabai vykęs, tačiau ten savo muziką sukėlę nemažai Lietuvos atlikėjų, ypač tokių, kurie neišleidę savo albumų. Visai smagu paklausyti jų dainas, tačiau bėda ta, jog klausyti galima tik pačiame frype puslapyje. O ką man daryti, jei naująją ir labai gerai įvertintą Arbatos + Alinos Orlovos dainą “Aguona” noriu turėti savo iPhone? Belieka laužti frype muzikos grotuvą.
Apie moralinę ir teisinę pusę plačiai nekalbėsiu, nes man, tiesą sakant, nelabai rūpi. Visa šita koncepcija “gali klausyti, bet negali parsisiųsti” yra grynai techninis klausimas — juk įrašyti galima ir prikišus mikrofoną prie kolonėlių. Gal frype ir žada muzikantams, jog jų kūrinių niekas negalės parsisiųsti… tačiau aš noriu klausyti ne tik frype puslapyje, ir siekiu to savais būdais (:
Gana moralizavimo, pradedame Procesą:
- Susirandi norimą muzikantą ir eini į jo frype puslapį. Mūsų atveju tai Arbata, jų puslapį reikia susirasti per paiešką, nes arbata.frype.lt netinka. Eik “Nuo A iki Z”, suvesk Arbata ir rasi tikrąją nuorodą į http://muzika.frype.lt/music/musician.php?mid=12463.
- Pasižvalgai grotuve ir pasžiūri, kurios dainos reikia. O mums reikia antrosios dainos “Aguona”. Tuomet gali ją pasileisti, jog dirbti nebūtų taip tylu. Svarbiausias dalykas mums yra tie skaičiukai po mid=. Mūsų Arbatos atveju tai 12463. Čia muzikanto id. Valio, mes jau kažkur judame.
- Eini į magišką puslapį, kurį suradau belauždamas grotuvo flash actionscript kodą: rašai http://muzika.frype.lt/music/playlist.php?mid= ir pridedi savo muzikanto id. Mūsų atveju galutinė nuoroda yra http://muzika.frype.lt/music/playlist.php?mid=12463. Pakrovęs tą puslapį pamatysi daaaug daug neaiškių raidžių makalionės. Bet gerai įsižiūrėjęs tarp tos makalionės įžiūrėsi žodį Aguona. O, mes tikrai kažkur judame.
- Nukopijuoji visą gautą teksto šlamštą ir eini į dekodavimo puslapį. Į teksto laukelį įklijuoji visą nukopijuotą tekstą ir spaudi Decode. Gausi kažką panašaus, bet visos šlamštinės raidės pavirs nuorodomis.
- Visas turinys čia išdėliotas taip: ŠLAMŠTAS-pavadinimas-ŠLAMŠTAS-nuoroda-ŠLAMŠTAS. Mūsų trokštama daina yra antroji, jos pavadinimas pasimaišo antras, taigi ir nuoroda turi būti antra. Kopijuojame ją: http://vp3.frype.lt/music/63/12463/2008101519010714689.flv.
- Einame ten, kur ji sako, ir ją pakrovus turėtų prasidėti failiuko, kurio dydis yra apie 3,6MB, parsiuntimas. Tai ir yra tavo daina! Bet Procesas ties tuo nesibaigia.
- Pabandyk parsisiųstą failą pasileisti per VLC grotuvą. Jei viskas gerai, tai turėtum išgirsti savo norimą dainą. Jeigu nori, gali ir toliau jos klausyti iš šito FLV failo per VLC grotuvą. Aš norėjau ją turėti savo grotuve, taigi mūsų laukia dar vienas etapas: konvertavimas.
- Konvertuoti paprasčiausia per patį VLC grotuvą. Aš pasakosiu, kaip tą daryti Mac OS X versijoje, tačiau Windowsuose viskas (beveik) taip pat. Eini į File > Streaming / Exporting Wizard > Transcode / Save to File > Next > Playlist Item > Pažymi savo failą > Next > Transcode Audio >MP3 > Next > RAW > Next > Pažymi, kur išsaugoti, ir pavadini kaipnors.mp3 > Next > Palauki keliolika sekundžių, kol konvertuos. Tuomet jau turi MP3 failą, kurį jau galima dėti į grotuvą.
- Ir štai Procesas baigtas. Tu nusisiurbei iš frype grotuvo dainą. Sveikinu!
Suprantu, kad šis procesas netrumpas, ir pradžioje turėjau minčių padaryti automatizuotą puslapiuką nuorodai surasti, tačiau nusprendžiau, jog čia nėra nieko, ko bent šiek tiek kompiuterį naudojantis žmogus negalėtų padaryti. O ir išmoktų taip žmonės pakeliui daugiau. Taigi — laužkit ir klausykit (:
Du technokeliai
Gyvename pasaulyje, kuriame technologinis vystmasis pasiekė itin didelį greitį. Dabar techninės revoliucijos įvyksta ne kas šimtą metų, ne kas dešimt — vienoje ar kitoje srityje perversmai vyksta kasmet. Žmonės skirtingai elgiasi prisitaikydami prie šio progreso ir dažniausiai savo vietą nujaučia natūraliai. Aš išskiriu du kraštutinius technokelius, nors dažniausiai žmogus geba balansuoti tarp jų.
Technokelias
Pirmoji grupė žmonių labai gerai gaudosi ir seka naujas technologijas. Žino ir diskutuoja apie visas naujoves, išbando ir tęsia domėjimąsi toliau. Neretai sritis yra specifinė (visko nežinosi ir neišbandysi), bet to užtenka. Atsiranda priklausomybė technologijoms, informacijai ir apskritai naujovėms. Tai, žinoma, ne visada blogai, kaip tik: tokie žmonės, neatitrūkdami nuo šių žinių šviežienos gali išnaudoti metodus, apie kuriuos kiti sužinos ir pradės naudoti tik po kiek laiko. Būti priekyje kitų kartais smagu {: Bet čia ir yra šito kelio didžiausia problema — nesvarbu kokia žavinga dabartinė technika būtų, atsiradus naujesnei jos bus negana. Taip neįmanoma pasiekti tam tikros rimties būsenos, kai supranti, kad tau to “pilnai užtenka”. O jei ir pradėtum taip manyti, atsirastų tokių, kurie tau primintų — neužtenka, vartok toliau.
Apgalvok, kiek toli esi šitame kelyje, ir ar tau gera jame būti. (nes priklausomybė neretai suteikia ir saugumo, nebūtinai tikrą (bet koks skirtumas?) nusiraminimą, nes žinai, ką darai ir ką darysi toliau).
Antitechno
Ir šito kelio priešingybė — technologijų ignoravimas. Dauguma šitos priešpriešos aspektų žinomi ir aiškūs, bet vienas įdomus — dalykai, kurių reikia, norint išlikti pasitenkinimo būklėje. Jei technokelyje tu visada turi siekti naujų technologijų, nes senos jau tampa, na… senomis, tai antitechno kelyje sieki kuo mažiau naujovių ir tam tikras sąstingis išeina į naudą. Taip atrandi save ir tai, ko tau nereikia. Toks pasirinkimas irgi nėra nei teigiamas, nei neigiamas — atotrūkis nuo technolgijų (galbūt) neleidžia pilnai, taip maksimaliai ir su visa vartojimo galia, išnaudoti savo galimybių, įgyti informacijos (pavyzdžiui, vieni informacijos ieško vikipedijoje, kiti vis dar varto tarybinę enciklopediją).
Pasakyti, kuris kelias geriau — neįmanoma. Tačiau visi žmonės iš tiesų gerai balansuoja tarp dviejų polių.
O šie svarstymai, nors ir ne itin naudingi, jei tai neaktualu, iškelia klausimą — kur tu esi ir kur nori būti? Klausiu tavęs, nes pačiam sunku atsakyti.
Didžioji MacBook Apžvalga
MacBook’ą intensyviai naudoju jau beveik metus, o labai seniai buvau pažadėjęs apžvelgti visus mako pliusus ir minusus kuo objektyviau. Pasistengsiu. Apžvalga išėjo tikrai netrumpa, tad patariu skaityti tiems, kam aktualu.
Kompiuteris
Pliusai:
- Gražus. Labai gražus. Nes tokie jau žmonės iš Apple, jie tiesiog negali leisti sau pagaminti gaminio, kuris nebūtų visų pirma estetiškai malonus pažiūrėti. O su gražiu daiktu maloniau ir dirbti.
- Viskas, ko gali reikėti. Neblogi garsiakalbiai, geras mikrofonas ir tikrai nebloga web kamera. Minčių nusipirkti atskirą gaminį, kuris kompensuotų trūkumus nekyla, nes beveik nėra ką kompensuoti. Be to, kai visi šie dalykai integruoti ir visada parengti naudoti, nebūna taip, kad prasidėjus Skype skambučiui reikėtų chat lange rašyti “lukterk, susitvarkysiu mikrofoną ir prisijungsiu kamerą”.
- Greitas ir praktiškas procesorius. Dvibranduolinis 2GHz procesorius tikrai nesudaro įspūdžio, kad naudojiesi nešiojamuoju kompiuteriu. Be to, praktiškas: dabar jau nebe PPC, bet Inter procesorius leidžia šalia Mac OS turėti ir Windows’us (juk kartais jų prisireikia…)
- Smulkmenos. Būtent jos ir yra svarbiausias dalykas, nes jų dėka daiktas nustebina tuomet, kai nesitiki. Daug jų, paminėsiu kelias: jei netyčia užkliudai krovimosi laidą, tai kompas nepadaro milžiniško bum ant grindų, nes kroviklio laidas magnetinis. Jis tiesiog atšoka nuo kompiuterio. Laukelis pirštu varinėti ir taip valdyti pelę taip pat gudrus — jei po jį stumdai du pirštus, juda ne pelė, o slenkasi vaizdas (scroll), kliktelėjimas dviem pirštais veikia kaip kliktelėjimas dešiniuoju pelės mygtuku ir t.t. Klaviatūros mygtukai taip pat labai patogūs.
Minusai:
- Makai yra brangūs. Faktas, kad jie gerokai brangesni už panašių parametrų kitų firmų kompiuterius. Nes moki už aukštą kokybę, ir ji ne pigi. Bet, atrodo, atsiperka. Visų pirma, kokybišką daiktą malonu naudoti, antra — kompiuteriai ilgaamžiškesni nei PC (žinau žmonių, sėkmingai naudojančių ir 8 metų senumo Makus. Ir tokie kompiuteriai čia nelaikomi visiškomis senienomis, tai visai normalu).
- Baltas kompiuteris nors ir gražus, bet labai greit susipurvina ir tie susipurvinimai iškart matosi. Iki įsigijant MacBook beveik nevalydavau kompiuterio, dabar kažkaip tenka… O juodas šito kompiuterio brolis turi kitą minusą — iškart matosi susibraižymai.
- Tik du USB portai. Vieną naudoja pelė, kitą — dažniausiai prijungtas išorinis kietasis diskas. Tad jei reikia prijungti kitą USB įrenginį, tenka atjungti vieną iš šitų. O jei tenka prijungti du, arba net tris? Kituose Makuose USB portų daugiau, bet šitame jų stygius tikrai jaučiamas.
- CD rašytuvą dengia tik dvi plonos medžiaginės juostelės, nėra normalaus dangtelio. Tiesiog kartais atrodo, kad ten gali būti nelabai švaru, o visgi švara ten būtina. Hm.
- Visko integravimas yra ir gerai (nes niekuo nereikia rūpintis), bet kartu ir sukelia tam tikrų problemų tiems, kuriems patinka viską ardyti/keisti/permontuoti. Man tikrai nesinori atnaujinti mikrofono, bet ką žinai, gal kas nors norės. Ir tuomet jam kils šiokių tokių problemų. Džiugu bent tai, kad paprastuose MacBook’uose baterija yra keičiama gana paprastai ir nėra įmontuota giliai ir nejudinamai, kaip MacBook Air.
- Ir visokios smulkmenos. Kažkas sako, kad ekranas radioaktyvus. Kažkas kalba, kad laidai labai žalingi aplinkai (ta prasme, nemesk į konteinerį mako). Visko kalba, bet šito nepatikrinsi ir man viskas čia gerai (nesijaučiu paveiktas gama spinduliais).
Operacinė Sistema ir Programos
Pliusai:
- Viskas vėl labai gražu. Visos ikonos – didelės ir stilingos. Animacijos – kur reikia ir labai sklandžiai. Ir tas tikrai neerzina (nebent turi labai daug gykiško kraujo). Principas jų paprastas ir malonus: kurti žmogišką operacinę sistemą. Kuri būtų kiek įmanoma labiau user-friendly. Todėl visi pakeitimai yra nedaromi iškart (click – boom -kas čia įvyko?), bet jei tai svarbu, viskas yra parodoma animacija (kodėl tas langas čia atsirado ir t.t.). Perėjus nuo Windowsų, kur viskas vyksta be jokių animacijų (išskyrus Vistoje, kur su animacijomis jau persistengta), tai labai maloniai stebina.
- Viskas yra itin kokybiška. Visos programos rašomos labai kruopščiai ir neatmestinai. Niekada neužmirštamas geras dizainas. Jei galima, visada parūpinama integracija su kitomis sistemos dalimis. Visa vienybė (tarp operacinės sistemos ir programų) išlaikyta, o bet koks nukrypimas nuo standartų yra nemaloniai sutinkamas. Po windowsinių programų stilių ir veikimo šurmulio tikrai malonu žinoti, kad nustatymai visada bus toje pačioje vietoje (kaip ir pagalbos meniu ir t.t.) O programos, kuri būtų windowsams ir kurios man trūktų make, dar nebuvo. Netgi tų pačių programų (kaip VLC) analogai Mac OS veikia žymiai geriau ir gudriau. Kodėl – neįsivaizduoju, bet tai labai smagu {:
- Viskas iš karto parengta. Gavus naują kompiuterį (ar perinstaliavus operacinę sistemą) nereikia ieškoti programų, kurios kopijuotų muziką iš audio CD, programų tarkyti nuotraukoms ar kurti filmams, nes viskas iškart parengta. Ir iMovie tai ne Windows Movie Maker, nuo kurio norisi eiti kuo toliau. Iškart randi programas beveik viskam, ir randi jas labai kokybiškas (žr. 2 punktą).
- Unikalios galimybės. Ir visada žingsniu priekyje. Kitose operacinėse sistemose tiesiog nėra tokių inovacijų, kurios seniai įdiegtos Mac OS. Dar smagiau yra patyti, kaip tobulėja Windowsai. Mac OS įdiegė labai greitą failų paiešką (mano labai pamėgtą įrankį. Paieška tokia greita, jug man paprasčiau paspausti paieškos mygtuką ir įvesti kelias raides, nei pakrauti programą iš programų aplanko), tokią failų paiešką jau matome Vistoje. Makas įdiegė dashboard widgets — ir štai po kelių metų tokie atsirado Windowsuose. Dabar Mac OS šoka dar toliau: nuolatiniai back’upai (turiu visas savo kompiuterio versijas nuo lapkričio), kurie turbūt bus nukopijuoti į dar kitą Windowsų versiją, ir daug kitų naujovių. Tiesiog: galimybės, kurių nėra niekur kitur, čia ateina pirmiausiai.
- Saugumas. Virusų nėra. Sakyk ką nori, antivirusinės nenaudoju, nes virusų tiesiog nėra. Buvo visokių badymų, bet jie nepavyko. Toks geras jausmas, kai žinai, jog tavo kompiuteris saugus.
- Programuotojo rojus. Php, python, ruby, rails, apache ir visas milžiniškas programavimo paketas su visų įmanomų kalbų dokumentacija. Sunku surasti sistemą, kuri būtų galingesnis įrankis programuotojui. Ir viskas nemokamai.
- Kiti dalykai: viskas veikia itin greitai (štai kas nutinka, kai programas + hardware gamina viena kompanija), itin integruotai, atnaujinimai pakankamai dažni (ir tai yra gerai), dar daug visko, kas dažnai nustebina.
Minusai:
- Už kokybę reikia mokėti. Kaip yra tradicija makui gaminti tik pačios aukščiausios kokybės programas, taip yra ir tradicija už jas visada imti nedidelį mokestį. Nemokamų programų makui nedaug, o ir tos tėra tik nelabai vykę windowsinių programų portai į Mac OS (nėra mano išgirtosios integracijos ir kitų dalykų). Užtat shareware programų už kelias dešimtis dolerių – apstu. Būtent jos ir turi mano minėtą kokybę. Tad jeigu nori naudoti freeware makas nelabai tam tinkamas. Bet jeigu galėjai už kompiuterį sumokėti nemažai, turbūt galėsi sumokėti ir už programas.
- Minėtas grožis ir animacijos gali erzinti. Bet jų tikrai nėra tiek daug, kiek galėjo pasirodyti. Priprantama.
- Kiek sunkiau priprasti prie draugiškumo vartotojui tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, gerai prisimenu pirmus bandymus prisijungti prie namų bevielio tinklo. “There was an error connecting to blah blah”. Ir nieko daugiau tu iš jo neišpeši. Niekaip. Windowsuose gauni bent klaidos numerį ar dar ką nors. Čia viskas labai draugiškai: jokių įtartinų skaičių. Tai taip ir spėlioji, kas gi čia blogai…
- Svarbu suprasti, kad Mac OS yra kitokia nei windows. Išjungimo mygtukas kitoje pusėje. Maximise mygtukas nelabai egzistuoja. Ir apskritai, beveik viskas yra kitaip. Beveik viskas yra geriau, bet kitaip. Ir tenka priprasti. Ko windowsų veteranai kartais nesugeba…
Apibendrinimas ir kitka
Makas yra sutvertas tau, jei esi nors kiek labiau pažengęs kompiuterio vartotojas ir už darbo instrumentą gali sumokėti daugiau. Šalia labai gero daikto gausi tai, kas nėra aprašyta jokiame vartotojo vadove: pakliūsi į naują, “kitaip mąstančių” bendruomenę, kurioje žmonės labai linkę padėti vienas kitam. Nes Apple – ne tik kompiuteris, šiaip ar taip. Tai ir tam tikra filosofija.
Sėkmės naudojantis {:
Nuoširdi neapykanta M$ Windows
Na taip, tai jokia naujiena, kad vidutinis langinių vartotojas nekenčia savo operacinės sistemos (kitaip nei vidutinis Mac OS vartotojas, mylintis savo kompiuterį – aš juk negaliu nepaminėti Obuoliuko), bet tai, ką padarė Microsoft prieš kelias dienas su mano sistema galutinai išvedė mane iš kantrybės. Taip, kad apie Ubuntu pradėjau galvoti ne kaip apie “sistemą laisvalaikiu”.
O sunervino mane jų šviežiausias “atnaujinimas” – kitaip nei prieš kelis mėnesius per Internet Explorer 7 ir Windows Media Player 11, šis “atnaujinimas” buvo instaliuotas ne tiems, kas praėjo Windows genuine (gerai, galima mane smerkti, šiaip ar taip, man nelabai svarbu), o būtent tiems, kas nepraėjo. Dovanų gavau didelį pranešimą prisijungimo ekrano kampe, kad “aš matyt tapau programinės įrangos nelegalaus platinimo auka”, tas buvo priminta iš kart prisijungus – ir tikrai ne maloniausiu būdu – išmetus lentelę, skelbiančią tą pačią žavingą frazę, su mygtuku “Išsiaiškinti vėliau”. Tik tas mygtukas aktyvus patampa tik po 5 sekundžių vėpsojimo į lentelę. O kad tikrai pamatyčiau ir neužmirščiau, kad “esu auka”, šis pranešimas išlenda dirbant kompiuteriu kas keliolika minučių. So nice.
Žinoma, su piratavimu, kuris sukelia milijonus nuostolius Microsoft’ui ir visiems kitiems, būtina kovoti… Ar tikrai? Mano atveju – visiškai ne. Nes situacija būtų labai numatyta į ateitį – aš, besinaudodamas puikiaisiais Windowsais prie jų priprasčiau taip, kad nenorėčiau matyti jokių blizgančių obuoliukų. O dirbdamas ateityje įmonėje negalėčiau naudoti nelegalių langinių ir už verslo licenziją pakločiau dar ne tiek. Dabar jau vėlu – skaičiuoju mėnesius iki laiko, kai įsigysiu MacBook’ą ir galėsiu palikti šitą virusų pakalnę kitiems. Žinoma, jei ji dar iš vis egzistuos, nes aš tikiu, kad tokie dalykai greit pūna {;
P.S. Aš tai dar vidutinis atvejis. Pamatyti šiuos pranešimus apie piratavimą savo mokyklos kompiuteriuose buvo nejauku.
Laužiam bibliotekos kompą
Žmonės, nusistatę prieš hakerius arba mokantys baudžiamąjį kodeksą atmintinai gali šito neskaityti. Nors man pačiam nepavyko sugalvoti, kokią nusikaltamą veiklą vykdytum, atlikinėdamas toliau aprašytus veiksmus.
Įžanga
Bibliotekose galima naršyti internete. Ir ne tik ten – tas pats ir tavo mokyklos kompe, jei dar tokią lankai. Problema tame, kad ten tu esi svečio teisėmis. O jei tave knisa Internet Explorer ir nori Firefox? Įsidiegti nieko negalėsi – tą padaryti gali tik administratoriai. Žinoma, tai labai praktinis šito hack’o panaudojimas. Bet nereikia pamiršti ir to, kad tą daryti gali būti tiesiog smagu.
Kitais žodžiai tariant, šitas įrašas išmokys tave vieno – kaip per dvi minutes patapti bet kokio windausinio kompo adminu.
Pradedam
Pasileisk Command Prompt – visagalį langinių tvarkytoją. Tą padaryti gali paspaudęs mygtuką su Windows langu ir R vienu metu. Įvesk komandą
1 | cmd |
ir spausk enter. Iššoks juodas langelis, kuris ir bus tas Command Prompt’as.
Toliau reikia suvesti ypatingą komandą, kuri tau suteiks SYSTEM (vartotojo, galingesnio net už patį admin) teises. Komanda atrodo taip:
1 | at HH:MM /interactive "cmd.exe" |
Kur HH – dabartinės valandos, kaip jas rodo laužiamas kompas, MM – dabartinės minutės + 1. Ši komanda atlieka tokią funkciją – nustatytu laiku (t.y. po minutės) iškviečia dar vieną Command Prompt’ą, tik šįkart tą prompt’ą valdys SYSTEM vartotojas.
Toliau turi išjungti explorer.exe. Tą gali padaryti paspaudęs mylimą mygtukų derinį Ctrl+Alt+Delete, nuėjęs į Processes, pasirinkęs explorer.exe ir paspaudęs End Process. Išnyks visi folderių langai ir start meniu. Nepanikuok. Dabar vėl sugrįžk į tą SYSTEM vartotojo valdomą konsolę (tipo Command Prompt) ir surink komandą explorer. Viskas vėl įsijungs. Tačiau jei kompas naudojo kažkokią nestandartinę aplinką (ne mėlynas juostas ir raudonus iksiukus kampe), tave gali pastebėti, nes aplinka nusistatys pagal pradinius nustatymus.
Dabar paspausk Start meniu ir pažvelk, koks vartotojas užrašytas – ten bus SYSTEM. Gali drąsiai eiti į Control Panel ir susikurti sau administratoriaus vartotoją, tada atsijungti ir vėl prisijungti naujuoju vartotoju.
Štai ir viskas. Tu patapai kompo adminu. Tai labai greita ir paprasta procedūra, trunkanti vos dvi minutes. Sėkmės {:
8 nuomonės