Here’s to the crazy ones. The misfits. The rebels. The troublemakers. The round pegs in the square holes. The ones who see things differently. They’re not fond of rules. And they have no respect for the status quo.
You can quote them, disagree with them, glorify or vilify them. About the only thing you can’t do is ignore them. Because they change things. They push the human race forward.
And while some see them as the crazy ones, we see genius.
Because the people who are crazy enough to think they can change the world, are the ones who do.
Tadas Vidmantas kuria trumpus filmukus (dažniausiai). Paskutinieji jo darbai — jau ganėtinai politiški. Bet tokie linksmi, kad tikrai verta pamatyti. “Ar verta tapti studentu Lietuvoje?” ir “Kaip tapti politiku”. Skanaus.
Labai geras trumpametražis filmukas. Provokuoja ir sukrečia, bet taip gerai, ir taip reikia. Be to, žiūrint antrą ir trečią kartą pamatai daug naujų dalykų.
Kas man itin patiko — tai mintis apie pragarą. Nes būtent tai ir baisiausia: visiška tuštuma be nieko. Amžinai. Jokių pragaro ugnių ar dervos. Nieko. Net numirti negali, nes jau miręs. O jei ir nusižudytum iš beprotystės, kitą akimirką atsibustum ten pat – Niekur.
Foje nariai nedalyvavo jų paskutinio koncerto, įvykusio prieš dešimt metų, minėjime gegužės 17 dieną Siemens arenoje. Jie visi susirinko Vingio parke, kur ir vyko paskutinis koncertas, ir ten patys sau padainavo. Man labai smagu, kad iš šio jų koncerto yra vaizdo įrašas.
Nuomonių dar nėra