Tikrai pesimistiškas žmogus nėra toks, kuris mato tik blogus dalykus ir nepastebi gerų — jis mato gerus dalykus kaip blogus ir visada sugalvoja, kuo jie gali būti baisiai blogi.
Panašiai jaučiuosi dabar. Ir ne pirma diena, bet šiandien ryškiausiai. Kaip sakė mūsų mokytoja, dvylikta klasė yra mėsmalė, pro kurią turi visi praeiti. Kam to reikia jau kitas klausimas, bet aš vargiai spėju kvėpuoti.
Stabdau bet kokią veiklą, kuri nėra mokymasis, baigiu paskutinius interneto puslapių kūrimo užsakymus, palieku paskutines organizacijas ir darbus, kuriuose esu. Ir šiaip stabdau viską, nes taip nusimokęs dar niekada nebuvau (vienuolikta klasė, tiesą sakant, gana laisva buvo ir susigalvojau daug papildomos veiklos — kiekviena jų dabar mane smaugia). Šis blogas yra viena tokių veiklų. Jau dabar rašiau kartą per mėnesį, tai galite tikėtis dar rečiau. Gal retsykiais dar pasidalysiu savo keliomis geromis mintimis (nes viskas tikrai nėra taip blogai, kaip čia rašau), bet va, pasakiau. Ir dabar ramiau, jog esu visiškai neatsakingas prieš tave, kad turiu kažką parašyti.
Nesiparink, man irgi atrodė, kad mokyklos laikais buvo sunku, bet po to pradėjau studijuoti (ne studentauti :)), dirbti, dirbti ir studijuoti, dvigubai dirbti ir studijuoti ir supratau, kad mokykloje, net ir 12 klasėje atostogavau. Nėra kliūčių, kurių darbštus ir protingas žmogus neįveiktų… Sėkmės ;)
O, fak.
man šito nereikėjo žinoti.
jei ką, tu man nieko nesakei, ok?
Pernai baigiau dvylika.
Tikrai nieko baisaus. Ypač jei turi neblogą galvą.
Dvyliktoj klasėj nuo mokslų jaučiausi dar laisvesnis nei vienuoliktoj. Nereikėjo mokytis dalykų, kurių egzaminų nelaikai (nors laikiau 5 valstybinius, tai rasti ką mokytis nesunku). Svarbius dalykus stengiausi išmokt mokykloj, ne namie (net ir namų darbai dažniausiai būdavo daromi per pertraukas ar autobuse, gal todėl metų pradžioj turėjau lietuvių vidurkį 3, nors pabaigoj pasikėliau iki įprasto 9).
Į mokslų pabaigą dar užsikabinau ant travian’o. Čia buvo išvis nusimokymo ir skolų kaupimo laikotarpis. Teko mest…
Ir aš, ir dauguma klasiokų gyvenom su mintim – ai, po mėnesio pradėsiu rimtai kalti. Bet tas laikas taip ir neatėjo ;)
Kai bus bandomieji egzaminai – laikyk kuo daugiau. Tai nieko nekainuoja, įvertinimai irgi nieko nereiškia (maniškiai ganėtinai skyrėsi nuo tikrųjų egzų), bet praktika ir treniruotė gera. Sužinai ko tikėtis egzamine.
Pralėks greitai tie egzai, ne tokie jie baisūs ir viskas.
Šiaip neužsisėsk vien ant tų mokslų. Skirk laiko ir laisvalaikiui, kad būtų ką prisimint iš dvyliktos klasės :)
O universitete, bet jau man kol kas, nėra taip baisu kaip čia minėjo. Mokytis daug, ypač jei pradžioj tinginiauji, bet jei mokysies pastoviai, tai nieko baisaus…