Žmogui patinka nieko nežinoti, nemokėti, už nieką nebūti atsakingam. Žmogui patinka, kai jam pasako, ką daryti, ką jausti, ką mylėti ir ko nekęsti.
Apie naująją grožio sampratą kalbos tik prasideda. Jau laikas. Nes grožis dabar tapo klonavimu. Kalbu apie merginų grožį.

Pirma – standartinis grožio suvokimas yra diegimas nuo pačios vaikystės – Disney savo gerąsias veikėjas tikrai klonuoja, Snieguolė, Miegančioji Gražuolė, Coliukė ir visos kitos skiriasi viena nuo kitos gal nebent plaukų spalva, ir tai daugiausia blondinių.

Vėliau grožio suvokimas diegiamas per barbes (į kurių sferą dabar braunasi kažkokios bratz, bet jos irgi ne ką geresnės). Mergina gali būti tik liekna ir būtinai apsikrovusi save koše makiažo.

Diegimas vyksta toliau. Mergaitiški žurnalai, filmai, visa industrija yra per nelyg pripratusi prie to, kaip vaizduojamas grožis, kad galėtų pasikeisti.

Grožis triumfuoja grožio konkursuose, kuriuose susirinkę klonai renka geriausią. Galbūt tai yra vienintelis būdas grožiui pamatuoti — kažkokie standartai. Vertinti grožį ir meną taip sudėtinga, kad tenka beveik atsisakyti unikalumo. Ko būtų vertas meno kūrinys, jei jo vertė priklausytų nuo raudonos spalvos kiekio jame? Menas taptų neįdomus, prarastų prasmę.

Nors manau, kad šis diegimas labiau veikia moteris, tačiau grožio idealai taip parodomi ir vyrams — o būtent jie ir turi išmokti iš tiesų vertinti šį grožį.

Mąstyk apie tai, kas tau yra grožis, ir žiūrėk Dove reklamas Evolution, Amy ir Onslaught.